Ką daryti, jei vaikas nenori skaityti?

Skaitymas atveria daugybę kelių: ne tik lavina vaizduotę, bet ir gerina analitinius gebėjimus, turtina žodyną, ugdo iškalbą ir pasitikėjimą savimi. Tačiau ką daryti, jei jūsų vaikas nenori skaityti knygų? 

Kaip paskatinti atsiversti pirmą puslapį?

Pradžia visuomet sunkiausia, o ypač vaikui, kuris protestuoja prieš knygų skaitymą. Tuomet galite pasiūlyti vaikui skaityti knygas apie jų mėgstamas asmenybes, komiksus su jų mėgiamais herojais, mėgstamų žaidimų kūrimo istorijas. Jei nerandate jūsų vaikui aktualių knygų, paieškokite straipsnių internete – pradėti galima ir nuo mažesnės apimties tekstų. Kai vaikas susipažins su skaitymo malonumu, paskatinkite jį griebtis sudėtingesnių temų bei kūrinių. Taip palaipsniui skaitymas jūsų vaikui asocijuosis su teigiamomis emocijomis.

Skaitymas yra ugdomas įprotis

Deja, tik nedidelė dalis vaikų turi įgimtą meilę knygoms ir patys mielu noru jas skaito. Bet neverta nusiminti – padėtis tikrai pataisoma. Norėdami padėti vaikui prisijaukinti skaitymą, ne tik siūlykite knygas jiems aktualiomis temomis, bet ir pradėkite nuo savęs ir vietoje telefono dažniau rankose laikykite knygą. Jūs esate pats svarbiausias pavyzdys savo vaikams, todėl reikalingi ne tik raginimai skaityti, bet ir praktiškas įrodymas, kad skaitymas duoda naudos. 

Įprotį nuolat skaityti galima išugdyti nustatant taisykles ar bendrus sutarimus, kiek laiko skaityti yra būtina. Dar geriau, jei skaitysite kartu. Ir nebūtinai tą pačią knygą: paskirkite skaitymo valandėlę, kurios metu visi šeimos nariai skaito savo knygas, o vėliau visi kartu jas aptaria.

Skaitymo iššūkiai: ne tik kiekybė

Sutarti dėl puslapių skaičiaus per dieną – gerai, tačiau verta pasidomėti, ką skaito jūsų vaikas. Renkant literatūrą reikia atkreipti dėmesį į vaiko amžių bei gebėjimus. Nesvarbu, ar tai grožiniai kūriniai ar mokslinė literatūra, ji turėtų būtų ne per paprasta, bet ir ne per sudėtinga – kitokiu atveju vaikas nejus jokio malonumo skaitydamas. Kaip tai išsiaiškinti? Pasidomėkite specialistų rekomendacijomis – knygų viršeliuose paprastai nurodomas skaitytojų amžius, o taip pat – klauskite vaiko įspūdžių, pasiteiraukite, ar skaitytoje knygoje buvo aiškus žodynas, ar pavyko išnarplioti pagrindinę istorijos mintį. 

Kitas iššūkis, kurį galite vykdyti namie – sutarti, kad skaitymo metu nesinaudosite telefonais, taip padėsite savo vaikams gerinti dėmesio koncentraciją, kurios naujajai kartai trūksta vis labiau. 

Aiški skaitymo nauda

Jūs suprantate, kad skaitymas atneša daug naudos, bet ar tai žino jūsų vaikas? Paaiškinkite jam, kodėl verta skaityti: kalbėkite apie tai, kad skaitymas reikalingas ne tik mokantis lietuvių kalbos – juk ir matematikoje sąlyga užrašoma žodžiais, todėl geri skaitymo įgūdžiai yra reikalingi visur. Pasidalinkite istorijomis, kur jums padėjo skaitymo bei teksto suvokimo įgūdžiai ir pabrėžkite, kad skaitymas mus lydi visą gyvenimą – ne tik mokykloje. 

Nuotolinis mokymasis: įmanoma pasiekti gerų rezultatų?

Su nuotoliniu mokymu jau teko susidurti kone kiekvienam. Ar įmanoma nuotolinio mokymo kokybę prilyginti gyvai pamokai? Ypač, kai visoms šalies mokykloms teko visą ugdymo procesą perkelti į skaitmeninę erdvę per savaitę? Su kokiais nuotolinio mokymo iššūkiais susiduria mokytojai, mokiniai ir jų tėvai? 

Paprastai mokymas nuotoliniu būdu laikomas neefektyviu: nėra gyvo bendravimo, sunku išlaikyti mokinio dėmesį, o dirbant su didesne mokinių grupe sunku atsižvelgti į kiekvieno tempą, suprasti, kada kuriam mokiniui prireikia pagalbos. Yra ir tokių sklandžiam nuotoliniam mokymui trukdančių veiksnių, kurių neturėtų būti. Mokytojų kompiuterinis neraštingumas, reikiamomis priemonėmis neaprūpinti visi vaikai.

Situacija kitokia, kai mokytojas dirba su 2-4 mokinių grupelėmis, tuomet procesas gali būti tikslingai orientuotas į mokinio gebėjimus. Tokį mokymo būdą siūlo ir Pasimokome.lt korepetitoriai, kurie nuotoliniu būdu veda papildomas pamokas moksleiviams, kurie siekia geriausių rezultatų ar nori išsitaisyti spragas. Žinoma, įprastai mokyklos negali mokyti moksleivių po kelis, tačiau aiškiai nustatyta tvarka ir tinkamai pasiruošę mokytojai ženkliai pagerina procesą.

Nuotolinis mokymas neturėtų gąsdinti: yra įvairiausių platformų, kurios padeda ne tik kūrybiškai dėstyti dalyko medžiagą, bet ir komunikuoti su moksleiviais. Nuotolinis mokymasis, kaip ir apskritai visas skaitmeninių priemonių naudojimas, gali atnešti net ir geresnių rezultatų nei gyvai vykstančios pamokos, jei tik procesas bus tinkamai planuojamas ir prižiūrimas.

Ką šioje situacijoje gali padaryti tėvai? Atsakymas – kiek įmanoma daugiau įsitraukti. 

  1. Padėkite vaikui ne tik surasti prisijungimus, bet ir pasirūpinkite, kad pamokos metu į jo akiratį nepakliūtų telefonas ar kitos pašalinės priemonės. 
  2. Skatinkite vaiką atsitraukti nuo kompiuterio, kai pamoka nevyksta. Kaip žinia, ištisos valandos prie ekrano vargina. 
  3. Turėkite nuotolinio mokymosi namie taisykles, kurių laikymasis padės iš tiesų mokytis.

Toks pasiruošimas reikalauja nemažai pastangų, tačiau norintiems gerų rezultatų teks apsišarvuoti kantrybe ir investuoti laiko į savo vaikų ateitį.

Skaitmeninės priemonės – padeda ar trukdo mokytis?

Kompiuteris, planšetė ir telefonas tapo neatskiriamais šiuolaikinio gyvenimo palydovais. Be jų savo kasdienybės neįsivaizduojantys vaikai geba pritaikyti technologijas tiek mokslams, tiek pramogoms. Tad kaip žinoti, ar jūsų vaikas skaitmenines priemones naudoja tikslingai? 

Draudžiamo vaisiaus norisi labiau

Nors daug kalbama apie ekranų žalą vaikams, reikėtų nepamiršti, kad technologijos negali būti išbrauktos iš jų gyvenimo. Net jei drausite vaikui naudotis kompiuteriu ar telefonu, jam reikės tai daryti mokykloje bei ruošiant namų darbus, o dabartiniu laikotarpiu – ir nuolat, vietoj dalyvavimo fizinėse pamokose. Kuo labiau drausite, tuo labiau norėsis, tad vaikams bus sunku bendrauti su bendraamžiais, kuriems ekrano laikas nėra smarkiai ribojamas, jie pyks bei derėsis, kad gautų telefoną ar kompiuterį bent trumpam.

Kalbėkite apie pavojus

Jūsų užduotis – papasakoti vaikui, kokie pavojai gali tykoti internete. Pradedant nuo to, kaip laiko leidimas prie kompiuterio prieš miegą neleidžia gerai pailsėti ir baigiant susirašinėjimu su nepažįstamaisiais. Kurkite vaiko pasitikėjimą jumis, tuomet jis papasakos, ką veikia internetinėje erdvėje, o jums bus daug lengviau atpažinti, ar vaikas tinkamai naudojasi technologijomis.

Informacijos ir įgūdžių šaltinis

Kaip rasti balansą? Vertėtų kompiuterio ar telefono nepaversti prizu už gerą elgesį ar būdu nuraminti supykusį ar nuliūdusį vaiką. Svarbiausia čia, kaip ir visur – kalbėtis. Priklausomai nuo vaiko amžiaus, turėtumėte stebėti, kokia veikla kompiuteryje ar telefone domina jūsų vaiką, nukreipti jį tinkama linkme. Internete gausu žaidimų, vaizdo įrašų, programėlių, kurios gali padėti lavinti vaiko žodyną, strateginį mąstymą, rašymo klaviatūra įgūdžius. Taip, teisingai perskaitėte, kompiuteriniai žaidimai taip pat lavina! 

Ką jau bekalbėti apie informacijos platybes: dabar galima per kelias sekundes sužinoti atsakymą į bet kokį klausimą, tačiau nepamirškite kalbėti su vaiku apie patikimus informacijos šaltinius. Mokėdamas atsirinkti informaciją vaikas suvoks, kad informaciją privalu tikrinti – ne kiekvienu šaltiniu galima pasitikėti. Turėdami laisvo laiko, paskatinkite vaiką prisijungti prie edukacinių svetainių, paprašykite, kad jis išmokytų jus žaisti kompiuterinį žaidimą. Tapkite skaitmeninio pasaulio dalimi, o ne jo priešu ir rasti technologijų naudojimo balansą bus daug lengviau.

Nauja mokykla: kokie iššūkiai laukia?

Kiekvieni nauji mokslo metai sukelia moksleiviams ir jų tėvams jaudulį. O pastarasis padidėja keletą kartų, jei vaikas keičia mokyklą. Kaip nesunkiai adaptuotis naujoje aplinkoje, kad nenukentėtų nei mokslai, nei emocinė būsena?

Ruoškitės iš anksto

Nesvarbu, ar vaikas pereina iš progimnazijos į gimnaziją, ar keliaus į naują mokyklą, nes persikėlėte į kitą miestą – bet kokiu atveju svarbu pradėti apie tai kalbėti kuo anksčiau. Pristatykite pokytį teigiamai, priminkite vaikui, kad keisdami įprastą aplinką tobulėjame. Stenkitės nuteikti vaiką naujai pradžiai ir neslėpkite fakto, kad gali būti sunku, bet priminkite, kad vaikas pereinamajame laikotarpyje nėra paliktas vienas – visuomet gali kreipti į jus. Tokiu atveju net ir iškilę sunkumai nebeatrodys tokie gąsdinantys.

Nauja mokykla – nauji mokytojai. Nors privalomoji mokymosi programa visur panaši, daug priklauso ir nuo mokytojo, todėl jei tik yra galimybė, susipažinkite su jais iš anksto, pasikalbėkite apie savo vaiko gebėjimus – taip palengvinsite ir mokytojo ir vaiko darbą pamokose. Nepamirškite, kad mokytojai taiko skirtingus metodus, todėl suprastėjęs vieno ar kito dalyko pažymys nebūtinai reiškia sumažėjusias vaiko pastangas – tai pereinamasis laikotarpis visiems.

Skirkite laiko prisitaikymui

Kalbame ne tik apie naują aplinką, bet ir bendraklasius, mokytojus, taisykles ir net mokyklos vertybes. Pradžioje gali būti nelengva, nes be visų naujovių, reikia ir mokytis. Jei matote, kad naujoje mokykloje vaikui sunkiai sekasi pamokose, galite kreiptis į korepetitorių, kuris galės tiksliai išsiaiškinti, kodėl taip yra, galbūt sužinosite, kad vaikas turi spragų iš buvusios mokyklos. Turėkite omenyje, kad mokyklų lygiai yra skirtingi, todėl verta iš anksto pasidomėti, ar jūsų vaikas mokysis, pavyzdžiui, sustiprintos anglų kalbos klasėje. Jei iki šiol tam nebuvo skirta daugiau dėmesio, verta pradėti ruoštis dar prieš mokslo metus naujoje mokykloje, kad vaikas patirtų kuo mažiau streso.

Paklauskite, kaip tau iš tiesų sekasi?

Vienose mokyklose emocinio intelekto ugdymui skiriama daugiau laiko, kitose – mažiau. Tačiau tėvai turėtų skirti tam laiko nuolat. Todėl pradėjus metus naujoje mokykloje, kalbėkitės su vaiku, klauskite, kaip jam sekasi ne tik su namų darbais, bet ir naujais draugais, mokytojais. Paprašykite, kad vaikas papasakotų, kaip praėjo jo diena, o jam pasakojant kartu reflektuokite: kaip vaikas jautėsi skirtingose situacijose, kas pasisekė, o kas ne, kodėl taip įvyko. Tokiu būdu tikrai žinosite, su kokias sunkumais tenka susidurti vaikui bei galėsite jam padėti. Nepamirškite, kad naujoje mokykloje jis dar neturi artimų draugų, tad šiuo metu jūs esate patikimiausias bendražygis naujame gyvenimo etape.

Kodėl reikėtų mokytis prieš rugsėjį?

Iš vasaros norisi išspausti viską – progą poilsiauti ir progą pasiruošti artėjančiam mokslų sezonui. Juk visur svarbu balansas. Kaip pasiruošti naujiems mokslo metams, kad matematika, lietuvių ar anglų kalba nebūtų didžiausias priešas?

Vasara trunka 3 mėnesius, tad nebus taip, kad rugsėjį atsisėdus į suolą vaikas žinos tiek pat, kiek žinojo paskutinę mokslo metų dieną ir galės tęsti tada nepabaigtą skaityti sakinį. Mokslinių tyrimų duomenimis, per vasarą vaikai užmiršta apie 25-50% matematinių žinių, o tai – pilni du mėnesiai darbo perniek. Su lietuvių kalba ir kitomis žiniomis situacija šiek tiek geresnė, tačiau ir čia reikalingas kartojimas.

Per vasarą suprastėja vaikų gebėjimas koncentruoti dėmesį, todėl kelios pamokos per savaitę atostogų metu tikrai gali atnešti pamatuojamos naudos. Mokantis vasarą galima užpildyti senas spragas, įtvirtinti jau turimus įgūdžius. Tam reikalingos gerai paruoštos užduotys bei žinios, kuriuos dalykus reikėtų pakartoti, ar iš naujo išmokti. Čia gali padėti korepetitorių paslaugos – jie greitai išsiaiškins, kokių žinių trūksta vaikui ir pasirūpins individualia mokymosi programa. Juk mokytojai mokykloje turi pilnas klases mokinių ir tikrai ne visuomet suspėja išsiaiškinti kiekvieno poreikius ar žinių spragas.

Dar geriau, jei paskatinsite ir vaiko draugų tėvus atnaujinti vaikų žinias – mokymasis nedidelėje grupelėje su draugais bus puiki motyvacija, o pamokos grupelėje bus paskata neatsilikti vienam nuo kito bei iškilus sunkumams pagelbėti kitiems. Be to, korepetitorius atsižvelgs į kiekvieno vaiko asmenybę, išsiaiškins pomėgius ir naudodamas neįprastus mokykloje mokymo būdus sukurs smagią atmosferą. Vaikai mielu noru lankys pamokas, kuriose skyrybos mokysis dėdami kablelius tekste apie savo mėgstamą krepšininką ar mokysis naujus žodžius iš mėgiamo dainininko anglų kalba atliekamų kūrinių. Ir tai tik keletas pavyzdžių – pasitelkus fantaziją galima prikurti pačių netikėčiausių lavinamųjų užduočių.

Kaip nepaversti vasaros antra mokykla? Pasirūpinkite balansu tarp naujų įgūdžių ugdymo, aktyvaus poilsio ir žinių kartojimo. Juk vis dėlto vertėtų nepamiršti, kad vaikai turi turėti vasarą. Laikas su draugais, šeima, aktyvus poilsis bei ne tik tos knygos, kurios yra privalomųjų perskaityti sąraše – visa tai turėtų būti įtraukta į vasarojimo planus.

Nepamirškite, kad ir vaikų poilsis bei laisvalaikis gali būti naudingas, edukuojantis. Pasidomėkite vasaros stovyklomis, aplankykite muziejus, keliaukite, žiūrėkite filmus anglų kalba – mokykitės kartu su vaikais. Taip parodysite, kad jums svarbūs ne tik vaiko pažymiai, bet ir pomėgiai, kartu praleistas laikas. Toks jūsų požiūris parodys vaikui, kad kiekvienam svarbus plataus spektro išsilavinimas, o mokymasis nesibaigia uždarius mokyklos duris.

Artėjant rugsėjui svarbu pamažu grįžti į ritmą, todėl verta bent savaitę prieš mokslo metus pradėti anksčiau keltis, ruoštis mokslo metams, tam, kad mokykla ir naujos žinios vaiko galvoje nesisietų su nuovargiu, neigiamomis emocijomis. Jei pradėsite žinių kartojimą anksčiau, vaikas jausis pasiruošęs, turės daugiau pasitikėjimo savimi ir lengviau priims naują informaciją, o taip pat išvengs streso ir ramiai, su geru nusiteikimu pradės mokslo metus. Taip pradėjus, geriau seksis ir metams įsibėgėjus.

Pirma pamoka – tik 5 €!

Atraskite sau tinkamą korepetitorių ir ženkite pirmą žingsnį geresnių rezultatų link.

    Domina šis dalykas?

      ✏️ SUŽINOKITE LAISVUS LAIKUS
      Užpildykite formą ir išsirinkite laiką su nuolaida. 

      Pirma pamoka – 5€!