Our Archive

Welcome to your Archive. This is your all post. Edit or delete them, then start writing!

Pasimokome.lt korepetitoriai > Blogas > Patarimai

Kaip teisingai klausyti

Autorius: Aurimas Skaržinskas

Rasime nemažai žmonių, teigiančių, kad mokytojas turi sudominti mokinį, pateikti informaciją kuo įdomiau, naudoti multimedijas ir t.t. Tai yra tik dalis tiesos. Nors pats per savo pamokas naudoju įvairius informacijos pateikimo būdus, esu šalininkas to, jog mokytojas neturi taikytis prie mokinio, pamokos pagrindinis tikslas yra stropiai mokytis. Mokiniui reikalingas mokymas, ne mokytojui. Viduramžiais, kai mokslas nebuvo prieinamas kiekvienam, tikrai niekas nekalbėjo, jog mokytojas turi sudominti mokinį. Kiekvienas mokinys žinojo, koks svarbus yra mokslas, dėl to patys stropiai mokėsi (eidavo keletą kilometrų į mokyklas). Todėl kartais sau leidžiu pavadinti “įdomios pamokos” šalininkus tinginiais. Problema yra greičiausiai tame, jog mokinys pats nesupranta, kodėl jam šis mokymasis yra svarbus. Galbūt tai yra ir kai kurių mokytojų problemą, jog šie negali arba tiesiog nepasako, kodėl mokymasis yra svarbus mokinio gyvenime. Kaip bebūtų, šiame skyriuje noriu pasidalinti patarimais, kaip galima efektyviau mokytis net ir per pačias nuobodžiausias pamokas.

Klausymas (kaip tinkamai klausyti per pamokas, paskaitas?) Kokios yra problemos? Pseudo klausymas. Kai apsimetame, kad klausome (pvz. žiūrime dėstytojui ar mokytojui į akis ir linksime galva), bet iš tikrųjų nieko neklausome, neįsiklausome į žodžius. Tokio klausymo dažnumas priklauso nuo žmogaus. Selektyvinis klausymas. Pasireiškia tada, kai mums yra sunku susikaupti klausantis, nes mums trukdo pašaliniai garsai. Vieni yra mažiau jautrūs, kiti labiau jautrūs pašaliniams garsams. Kritiškas klausymas (kritikuoti). Situacija, klausytojas susitelkia ne į tai, ką sako dėstytojas ar mokytojas, bet labiau į patį dėstytoją dėl tam tikrų priežasčių.Yra kritikuojamas pats dėstytojas. Pavyzdžiui, visą pamoką, paskaitą galvoti, kad dėstytojas ar mokytojas vilki tuos pačius marškinius kasdien.

Sprendimo būdai: Žinojimas. Būsena, kai klausytojas „pagauna“, kai jis nebesiklauso. Pagaudamas save tokioje situacijoje, klausytojas gali vėl susitelki į dėstytoją ar mokytoją. Fizinis ir psichologinis pasiruošimas. Sveikai valgyti, gerai miegoti, nebūtų pavargusiam. Tikslas. Koks yra jūsų tikslas šiandienos paskaitoje? Nusistatykite, jog išklausysite visą paskaitą 100 proc. Sėdėti priekyje. Sėdint klasėje ar auditorijoje priekyje, geriau girdima, ką sako dėstytojas ar mokytojas, lengviau pačiam kalbėti, kadangi klausytojas nemato, kad į jį žiūri visi kolegos, mažesnė pagunda telefonui ir kt. Praktika. 5 sakinių diktantas. Vienas žmogus sako sakinį, o studentas turi jį užrašyti tiksliai. Galima rašyti tik tada, kai žmogus baigia sakyti sakinį. Sakiniai tampa vis sudėtingesni. Apsimesk, kad tau įdomu. Kūno kalba įtikina smegenis, kad dalykas yra įdomus. Todėl klausytojas, jo kūnas, visada turi atrodyti įsitraukęs.

Praktiniai pratimai: 3 minutės tylos kiekvieną dieną Dideliame triukšme įsiklausyti į tam tikrą garsą. Pavyzdžiui, gamtoje klausyti, kiek paukščių čiulba, kur jie čiulba. Kavinėje klausyti, kiek kartų kavos aparatas suveikia.

Read More

Istorijos korepetitorius Aurimas

Tikriausiai kiekvienas mokinys ir studentas turėjo atvejų, kai iš karto po kontrolinio, testo ar egzamino išgaruoja visos žinios. Kodėl taip nutinka? Dėl to, jog mokotės paskutinę dieną arba netinkamai išdėliojate mokymosi grafiką. Pažiūrėkite į šią užmiršimo kreivę:

Tiesa sakant, kreivė atrodo baisiai – vos tik išmokstame informaciją, jau kitą dieną labai daug pamirštame. Tačiau grafikas atrodo daug geriau, kai mokymasis yra suskirstytas į intervalus ir medžiagą mes pasikartojame kas tam tikrą laiką.

Tai kaip galima mokytis ir viską atsiminti net ir po mėnesio, metų ir ilgiau? Kartojimas yra mokslų motina. Tikriausiai pagalvojote „Ačiū, nežinojome“. Tačiau tikrai nedidelė mokinių ir studentų dalis taiko šį metodą.

Ką daryti – tikslūs veiksmai

Jūs žymiai lengviau atsiminsite informaciją, jei ją kartosite intervalais. Įsiminę informaciją, ją pakartokite kitą dieną. Po to vėl ją pakartokite po 3 dienų, vėliau – po savaitės. Kartojant informaciją intervalais, ji išsisaugo žymiai ilgesniam laikui. Mokydamiesi tokiu būdu, išvengsite tokių situacijų, kai po egzamino ar kontrolinio iš karto pasimiršta visa informacija. Tam, jog būtų paprasčiau naudoti šį metodą, savo telefono kalendoriuje pasižymėkite dienas ir laikus, kada turite pasikartoti medžiagą. Taip tikrai nepamiršite pasikartoti.

Tačiau žinoti neužtenka – būtinai taikykite šį metodą praktikoje.

 

UŽSIREGISTRUOKITE Į PIRMĄ PAMOKĄ UŽ 5€!


Read More
Pitagoro teorema

Pitagoro teorema

Susiduriame su mąstymu, jog vaikui matematiką tėvai gali aiškinti tik iki 5 klasės, nes vėliau patys nesupranta matematikos. Tačiau tikime, jog įdėjus truputį pastangų, galima pačiam paaiškinti savo vaikui matematinius uždavinius.

Pasimokome.lt matematikos korepetitorius Pavel dalinasi savo žiniomis, kas yra Pitagoro teorema. Jūsų patogumui viskas yra nufilmuota. Užtruksite vos 5 minutes ir jau viską sužinosite apie Pitagoro teoriją. Šis video yra skirtas mokiniams, tačiau tikrai drąsiname visus tėvelius irgi peržiūrėti šį video ir pabandyti paaiškinti Pitagoro teoremą savo vaikams! Pasidarome arbatos ir jungiame korepetitorių Pavel!

Užsiregistruokite į pirmą 1,5 val. pamoką už 5€!


Read More
Pasimokome.lt korepetitoriai - Pamodoro

Autorius: istorijos korepetitorius Aurimas

Pasimokome.lt korepetitoriai dalinasi patarimais, kurie padės jums lengviau mokytis! Lankykite mūsų korepetitorių pamokas ir gaukite dar daugiau patarimų:

https://goo.gl/dcKmG6

Kaip nugalėti atidėliojimą?

Ar dažnai tenka susidurti su situacija, kai vis atidėliojate svarbias užduotis, nuolatos be priežasties pasižiūrite į telefoną, tik pradėjus mokytis užsimanote patikrinti šaldytuvą? Mes sugalvojome šimtą kitų veiklų, vos tik reikia pradėti mokytis. O dienai pasibaigus, kaltiname save, jog nieko reikšmingo per dieną nenuveikėme. Per savo korepetitoriaus patirtį esu išgirdęs nemažai skirtingų veiklų, kurių mokiniai imasi norėdami atidėti mokymąsi. Pavyzdžiui, man labiausiai užstrigęs, jog nenorėdami mokytis, mokiniai net kambarius pradeda tvarkyti (tikriausiai čia nusišypsojote, nes jums irgi taip buvo nutikę). Tokia yra ta mokslo galia – staiga netvarkinguoliai tampa tvarkingiausiais žmonėmis pasaulyje. Ir viskas tik dėl to, jog nenorima prisėsti ir mokytis.

POMODORO TECHNIKA

Kaip galima išvengti darbų atidėliojimo? Yra paprastas, bet kartu ir efektyvus būdas – Pomodoro technika. Šią techniką sukūrė italų studentas Francesco Cirillo. Pagrindinė technikos esmė – jūs skiriate 25 minutes užduočiai. Per šias 25 minutes jums niekas neturi trukdyti – telefonas, kompiuteris, televizorius, pašaliniai žmonės. Šios 25 minutės ir yra vadinamos pomodorais. Praėjus 25 minutėms, pailsėkite 5 minutes. Po to vėl 25 minutes susikoncentruokite tik į užduotį. Kartokite šiuos veiksmus 4 kartus. Po 4 kartų pasidarykite ilgesnę pertraukėlę. Yra išskiriami 6 etapai, kaip pradėti mokytis ar vykdyti kitą veiklą su Pomodoro:

  1. Susiplanuokite dienos darbus ir išskaidykite jos į pomodorus. Visada susiplanuokite, per kiek pamodorų norite atlikti užduotį. Jei galvojate, jog užduotis reikalauja daug laiko (daugiau nei 4 pomodorus), suskaidykite šią užduotį į mažesnes užduotis. Pavyzdžiui, jei turite parašyti straipsnį, galite šią užduotį skaidyti taip: parašyti straipsnį, suredaguoti straipsnį, patikrinti klaidas, publikuoti straipsnį.
  2. Nusistatykite laikmatį 25 minutėms. Dažniausiai yra naudojamas 25 minučių etapas. Tačiau etapo ilgį galite keisti, kaip jums atrodo patogiau. Pavyzdžiui, dirbkite ne 25 minutes, o 40 minučių.
  3. Dirbkite, kol nesuskambės laikmatis. Stenkitės iš paskutiniųjų atlikti nusistatytą užduotį.
  4. Kai suskambės laikmatis, pažymėkite, ar Jums pavyko atlikti nusistatytą užduotį, ar ne. Šis etapas yra labai svarbus. Tokie žymėjimai jums padės planuoti laiką. Jūs geriau žinosite, kiek laiko turite skirti vienai ar kitai užduočiai, kiek laiko sugaišote prie tam tikros užduoties.
  5. Padarykite 5 minučių pertrauką. Pertrauką skirkite pasivaikščiojimui, mankštai, užkandžiams. Per pertraukas venkite naršymo internete, telefono, televizoriaus.
  6. Po 4 pomodorų pasidarykite ilgesnę, 15-30 minučių, pertrauką. Po pertraukos visą procesą kartokite iš naujo.

Taip pat į savo išmanųjį telefoną galite nemokamai atsisiųsti Pomodoro programėlę. Programėlė jums padės organizuoti laikmatį, pertraukas. Programėlę galima rasti, suvedus žodį „Pomodoro“ į paieškos laukelį jūsų programėlių parduotuvėje. Surasite nemažai programėlių, kurios yra labai panašios ir nemokamos. Patys pasirinkite programėlę, kuri jums labiausiai patinka.

SVARBU!

Kai vyksta pomodoro, jūs negalite blaškytis! Pavyzdžiui, jei jums paskambina draugas ir jūs atsiliepiate – pomodorą reikia pradėti iš naujo. 

Korepetitoriaus paslaugos - Pomodoro

Korepetitoriai – Pomodoro

Read More

Istorijos korepetitorius Aurimas

Pasimokome.lt korepetitoriai dalinasi patarimais, kurie padės jums lengviau mokytis! Lankykite mūsų korepetitorių pamokas ir gaukite dar daugiau patarimų:

https://goo.gl/dcKmG6

Kaip pasiruošti valstybiniam istorijos egzaminui? Iki egzamino liko apie 6 mėn. – normalus laiko tarpas, per kurį tikrai įmanoma puikiai pasiruošti istorijos egzaminui. Šiandien noriu pasidalinti patarimais, kurie padės tinkamai pasiruošti istorijos egzaminui.

Nuo ko pradėti?

Pradėti reikia nuo istorijos brandos egzamino programos, kurią rasite čia. Ką mums naudingo sako  istorijos programa? Visų pirma, ji pasako, kad egzaminą sudaro 50 proc. Lietuvos istorija ir 50 proc. pasaulio istorija. Antra, ji pasako, kad istorijos egzaminą sudaro 20 proc. viduramžiai, 30 proc. naujieji laikai ir 50 proc. naujausieji laikai. Iš tokios informacijos jūs sužinote, kad jokios Antikos istorijos egzamine nebus (patikėkite, sutinku žmonių, to dar nežinojusių). Taip pat suprantate, kad didžiausią dėmesį reikia skirti naujausiems laikams, mažesnį – naujiesiems laikams, mažiausią – viduramžiams.

Vėliau jums reikėtų žvilgtelėti į istorijos brandos egzamino priedą, kurį rasite, kurį rasite jau anksčiau minėtame dokumente. Priedas mums atskleidžia, kokios temos gali būti istorijos egzamine. Tų temų, kurios nėra įrašytos į priedą, istorijos egzamine nebus. Pavyzdžiui, šių metų istorijos egzamine tikrai negausite užduočių susijusių su JAV nepriklausomybe, pilietiniu karu, nebus ir Bizantijos istorijos, Kinijos istorijos, Šv. Romos imperijos istorijos. Todėl jums nereikia gaišti savo laiko ir mokytis to, ko tikrai nebus egzamine. Be to, atsisiuntę priedą visada galite sekti, ką jau žinote, o kokias temas dar reikia išmokti ar pasikartoti.

Nepamirškite, kad programa kasmet gali keistis, todėl reikia nepatingėti užeiti www.nec.lt ir parsisiųsti naujausią programą.

Kas toliau?

Pradėkime nuo to, kad istorijos egzaminas prasideda nuo testinių klausimų. Spręsdamas visų metų istorijos brandos egzaminų testus, pastebėjau, jog testiniai klausimai kartojasi. Gal tik truputį keičiasi klausimo struktūra. Vadinasi, pirma, ką jums reikia padaryti – išspręsti visų istorijos egzaminų testus.

Kaip spręsti testus? Garantuoju, kad per testinius klausimus, gausite tokių klausimų, kur galvosite, kad tikrai nežinote. Tačiau nereikia išsigąsti. Geriausias būdas spręsti istorijos testus yra atmetimo būdas. Dažniausiai būna taip, kad tik 1 variantas gali būti tinkamas. Taip egzamino sudarytojai tikrina ar jūs turite nuovoką, ar žinote, kas kokiame amžiuje vyko, ar suprantate tam tikrų reiškinių bruožus.

Nepamirškite, kad testus sudaro ir keli klausimai iš LR konstitucijos. Dažniausiai tai yra nesunkūs klausimai net nežinant atsakymo – logiškai išmąstomi. Tačiau tikrai bus pravartu bent jau 5 kartus persiskaityti konstituciją.

O kaip atsiminti datas?

Šiai bėdai išspręsti ne tik duosiu patarimų, tačiau pasidalinsiu savo sukurtomis kortelėmis, kurias galėsite spręsti atsisiuntę į savo išmanųjį telefoną programėlę. Jei žinote, kas yra „Flashcards“ ir kaip tai veikia, viską greitai perprasite. Bet kokiu atveju, paaiškinu programos veikimo principą. Šiuo metu esu sukūręs 250 kortelių. Iš vienos pusės kortelės parašytas klausimas (pvz.: Kelintais metais buvo pasirašyta Krėvos sutartis?). Kitoje kortelės pusėje užrašytas atsakymas: 1385 m. Esmė tokia, jog jūs gaunate klausimą, galvojate apie atsakymą. Pagalvoję, apverčiate kortelę ir žiūrite ar jūsų galvoje turėta data sutampa su teisingu atsakymu. Jei taip – spaudžiate „Correct“, jei ne – „Wrong“. Programėlė skaičiuoja, kiek jūs kartų atsakėte teisingai, o kiek blogai. Tokiu būdų jūs gaunate statistiką, kokias datas atsimenate, o kurias atsimenate blogiau. Tokių klausimų, kaip ir sakiau, yra 250. Pasitaikys ne tik datų, tačiau ir sąvokų, asmenybių ir kt. Galėsite lengvai mokytis bet kur, kur turėsite savo išmanųjį telefoną. Šis mokymosi būdas buvo sukurtas mokytis užsienio kalbos žodžius, tačiau puikiai praverčia ir istorijoje.

Kaip atsisiųsti?

Nemokamą programėlę galite parsisiųsti iš čia. Parsisiuntę programėlę, importuokite korteles, į kurias nuorodą pateikiu žemiau. Importavus korteles spauskite “Quiz” (būtinai varnelė turi būti uždėta ant “Honor system”) ir spręskite.

Mano sukurtas programėlei korteles parsisiųskite iš čia. Prisiregistravę, galėsite spręsti “Flashcards” ir kompiuteryje, paspaudę funkciją “Flashcards”. Kitiems mokymosi būdams mano kortelės nėra pritaikytos.

Kitas būdas. Užeikite į google play. Paieškoje suveskite “Quizlet”. Siųskitės programėlę tokiu pavadinimu. Užinstaliavus programėlę ir ją įjungus dešiniajame apatiniame kampe pamatysite pliuso ženklą mėlyname fone – spauskite jį. Vėliau spauskite “Quizlet” ir paieškoje surinkite “Istorija”. Mano kortelės bus pasirašytos “Istorija VBE” ir “Author: AurimasSK”. Spaudžiate ant jų ir siunčiatės. Viskas!

Screenshot_2015-04-16-11-30-22 Screenshot_2015-04-16-11-29-58 Screenshot_2015-04-16-11-30-05

Jei niekaip nepavyks įkelti kortelių ar susidursite su kokia kita problema – rašykite mums ir viską greitai išsiaiškinsime.

Į dieną skirkite bent pusvalandį šiai programėlei ir pamatysite, kaip greitai išmokstate datas ir sąvokas.

Pabaigai, prieš egzaminą, pasidarykite testą ar tikrai mokate visas datas. Susirašote visus įmanomus įvykius, kurių datas reikia žinoti. Vėliau darote testą ir įrašinėjate datas. Kartokite testą tol, kol nepadarysite nė vienos klaidos.

Kaip išmokti žemėlapius?

Žemėlapių, kurie gali būti istorijos egzamine, nėra daug. Todėl geriausia visus ir išspręsti. Spręsti tol, kol nepadarysite nei vienos klaidos.

Priskirkite kiekvienam žemėlapiui unikalų reiškinį.  Kryžiaus žygių žemėlapį atpažinkite iš rodyklių, žyminčias kryžiaus žygių kryptis į Jeruzalę (Artimuosius Rytus) ir į Rytų Europą. Napoleonmetį gali padėti atpažinti pažymėtas Žygis į Maskvą, Varšuvos kunigaikštystė, ATR nebuvimas, blokada Didžiajai Britanijai, Reino Sąjunga. Europą po Vienos kongreso padės atpažinti Vokietijos Sąjunga, kurios teritorijos yra žymiai didesnės nei Reino Sąjungos. Europą prieš Pirmąjį pasaulinį karą padės atspėti susivienijusios Italija ir Vokietija, vienodu sutartiniu ženklu pažymėtos karinių aljansų narės (Antantė ir Trilypė). Po pirmojo pasaulinio matysite Lietuvą be Vilniaus krašto, nuo Vokietijos atjungtą Rytų Prūsiją, Gdansko koridorių, demilitarizuotą Reino zoną. Antrąjį pasaulinį karą padės atspėti sutartiniu ženklu pažymėta teritorija, atvaizduojanti Molotovo-Ribentropo paktą, prie Vokietijos prijungta Austrija, Čeikija, Klaipėdos kraštas. Jei gausite viso pasaulio žemėlapį, turite žinoti, kad tai gali būti tik dvi temos – didieji geografiniai atradimai arba kolonizacijos laikotarpis.

Šaltiniai

Dėl šaltinių turiu tik vieną patarimą: there is no magic. It‘s only practice, practice, practice. Turite išspręsti kuo daugiau įvairiausių šaltinių. Nepamirškite, kad istorijos neperkursi (na, bent jau padarykime tokią prielaidą), todėl išsprendę kiek įmanoma daugiau šaltinių ir karikatūrų, neabejotinai per egzaminą gausite tokių šaltinių, kuriuos jau sprendėte. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kokios temos buvo praeituose egzaminuose. Yra didelis šansas, kad prieš 6 metus buvusi tema gali pasirodyti šiame istorijos egzamine. Ir atvirkščiai – praeitame egzamine buvusi tema, vargiai bus šiemetiniame egzamine.

Kreipkite dėmesį į tai, kokie dabar yra metai. Istorijos egzaminas bus laikomas 2018 metais. Atkreipkite dėmesį, kad 2018 m. baigėsi pirmasis pasaulinis karas, Lietuvą švęs valstybingumo 100-metį, o 2017 m. pasaulis šventė reformacijos 500-metį.

Toks trumpas patarimų rinkinėlis, kaip ruoštis istorijos egzaminui. Tikiuosi, bent jau kažkiek kažkam pagelbėsiu. Jei turite kažkokių pastebėjimų – drąsiai juos rašykite komentaruose.

Read More