Kategorija: Patarimai

Turiningos atostogos

Moksleivių žiemos atostogos ateina kartu su klausimais, kaip užimti nuo mokslų atostogaujančius vaikus. Šiemet šie klausimai dar opesni: dėl esamos situacijos negalime palikti vaikų pas senelius, nevyksta jokie renginiai bei būreliai. Kaip turiningai praleisti žiemos atostogas?

Būtina mokytis

Naujų dalykų išmokti visuomet verta: tai nebūtinai turi būti mokykliniai dalykai, galite vaikui pasiūlyti pasimokyti piešti, pradėti mokytis naują kalbą ar pabandyti išmokti dirbti su nauja kompiuterine programa. Nuolat mankštinamos vaiko smegenys geriau įsimins informaciją pamokose, o sugrįžus po atostogų nebus sunku prisitaikyti prie įprasto ritmo.

Tiesa, jei žinote, kad vaikui prastai sekasi kuris nors mokyklinis dalykas, atostogos – puiki proga taisyti senas spragas. Sunkiai besisekančio dalyko mokymui pasitelkite fantaziją: kartu su vaiku skaičiuokite Kalėdų Senelio rogių greitį ar išmatuokite visų kambarių namuose plotą. Tik nepersistenkite – vis dėlto atostogos yra skirtos poilsiui, tad mokymuisi skirkite ribotą kiekį laiko.

Leiskite nuobodžiauti

Šiuolaikiniai vaikai įpratę, kad juos kas nors nuolat užima. Ar žinote, kad nuobodžiaudamas vaikas pats susikuria sau naujos veiklos ir taip lavina savo vaizduotę? Būtent dėl to, kai jūsų vaikas pareiškia, kad nėra ką veikti, nepulkite siūlyti idėjų ar žaidimų telefone ir kompiuteryje, verčiau paskatinkite susigalvoti ką nors naujo.

Skaitymo įpročiai

Nors retas vaikas pats savo noru į rankas ima knygą, atostogos – geras metas padėti vaikui susidraugauti su knyga. Paklauskite, kokios temos labiausiai domina jūsų vaiką ir parūpinkite tas temas nagrinėjančios literatūros. Nebūtina pradėti nuo privalomojo literatūros sąrašo – kurkite malonias asociacijas su knyga, taip pradėsite ugdyti skaitymo įpročius.

Pramogos

Jei tik turite galimybę, leiskite kuo daugiau laiko su vaikais: eikite į lauką, kartu žiūrėkite filmus, diskutuokite. Vaikai labiausiai brangina suaugusiųjų laiką su jais, tad padėkite sukonstruoti „Lego“ statinį ar kartu peržiūrėkite naujausias animacinių filmų serijas. Virtualioje erdvėje dabar galima rasti įvairių parodų, spektaklių, miuziklų – žiūrėkite juos kartu ir, svarbiausia, aptarkite – taip padėsite formuotis vaiko gebėjimams diskutuoti, atpasakoti.

Kodėl mokytis ne visada turi būti smagu?

Tapo įprasta matyti nuolat dalijamus patarimus, kaip paversti mokymąsi pačia smagiausia veikla. Tačiau, ar tikrai vertėtų koncentruotis vien į mokinių linksminimą? Ar įpratę prie tokio žinių pateikimo moksleiviai gebės įveikti sunkesnes užduotis, kurios nebus tokios smagios?

Be pastangų nebus rezultato

Originaliai pateikta mokymosi medžiaga tikrai padės įsitraukti, tačiau vertėtų nepamiršti, kad norint tą medžiagą išmokti ir suprasti, reikės įdėti darbo. Be to, mokytojas negali „sukramtyti“ kiekvienos temos taip, kad ji patiktų tik prie pramogų įpratusiam mokiniui: sunkoka būtų perrašyti visus lietuvių literatūros klasikų kūrinius „smagiau“. Dėl to mokymasis nuo pat pradinių klasių neturėtų būti traktuojamas tik kaip linksmybių šaltinis. Deja, ne viską įmanoma išmokti per žaidimus. Vertėtų vaikams akcentuoti tai, kaip smagu žinoti ir tas žinias panaudoti, o šio tikslo siekimui būtina įdėti darbo.

Atvirkščias pasaulis 

Mokslas turi būti smagus, o laisvalaikis – edukuojantis? Daugelis tikisi iš mokymo įstaigų pačių smagiausių mokymo metodų, bet ar pastebėjote, kad rinkdami vaikams kompiuterinius žaidimus tėvai nori, kad žaidimai būtų edukuojantys? Iš vaikų, kurie lanko būrelius taip pat reikalaujama daug – sportuojantys, dainuojantys ar kita papildoma veikla užsiimantys vaikai daug dirba dėl geresnių rezultatų, bet mokykla gali būti skirta tik linksmybėms? Šiek tiek vienas kitam prieštaraujantys teiginiai. Vertėtų padiskutuoti su vaiku apie mokymosi svarbą ir darbą atitinkančius rezultatus – tuomet vaikas žinos, kad pamokose nereikia tikėtis vien linksmybių ir žaidimų. O kompiuterinį žaidimą geriau pirkti tą, kuris labiausiai patinka vaikui – leiskite laisvalaikiui likti laisvalaikiu.

Jei ne smagiai, tai kaip?

Įdomiai ir įtraukiančiai. Pagrindinis smagaus mokymo tikslas – motyvuoti mokinius bei padėti jiems lengviau įsiminti. Tiesa, šių tikslų galima pasiekti ir kitais būdais – įtraukiant mokinius aktyviai dalyvauti pamokoje, lavinant jų žingeidumą. Mokymas nesikoncentruojant tik į pramogas ugdo mokinio valią, užsispyrimą, atsakomybės jausmą bei supratimą, kad žinios reikalingos jam, o ne tik tėvams ir mokytojams. Svarbu padėti vaikui tai suvokti, o geriausi pagalbininkai tam – tėvai.

Kaip padėti pradinukui susidoroti su nuotoliniu mokymusi?

Dar vienas pandeminis iššūkis tėvams – pagelbėti pradinukui mokantis namie. Kaip tai padaryti sukeliant kuo mažiau streso vaikui ir papildomo darbo tiek jums patiems, tiek mokytojams?

Tinkamai pasiruoškite

Vienas svarbiausių pasiruošimo elementų – susikaupimui skirta mokymosi vieta. Klasėje kiekvienas mokinys turi savo suolą, į kurį atsisėdus įprasta pradėti darbą, tad ir namie reikėtų sukurti mokiniui mokymuisi skirtą vietą. Joje turėtų nelikti dėmesį blaškančių daiktų. Taip pat geriausia iš anksto paruošti visas reikiamas priemones, kad nereikėtų blaškytis pamokos metu. Svarbu ir tinkama įranga, gerai veikiančios ausinės, mikrofonas, kamera bei interneto ryšys.

Bendradarbiaukite su mokytojais

Atidžiai skaitykite visus mokytojų pranešimus ir rekomendacijas – taip išvengsite klausimų proceso eigoje bei sutaupysite tiek savo, tiek pedagogų laiko. Domėkitės, kaip vaikui sekasi mokytis nuotoliniu būdu, padėkite atlikti užduotis, kurios sekasi sunkiau – šiuo metu mokytojas negali prieiti ir to padaryti. Pasirūpinkite, kad vaikas atliktų visus darbus ir sukeltų jas į reikiamas sistemas. Bendradarbiaudami su mokytojais galite kelti vaikui tikslus – tik nepamirškite, kad jam reikia prisitaikyti prie pasikeitusio mokymosi, tad neverta spausti per smarkiai.

Ugdykite savarankiškumą

Pradinukams pamokose reikės nemažai pagalbos, su tuo reikėtų susitaikyti. Tačiau ilgainiui vaikas įgis reikalingų įgūdžių, lavins savarankiškus gebėjimus ir pagalbos reikės vis mažiau. Todėl svarbu padedant vaikui tuo pat metu aiškinti, pavyzdžiui, kaip prisijungti prie virtualios mokymosi erdvės ar pasidalinti savo ekranu. Taip pat svarbu paaiškinti, kad vaikas turi klausytis mokytojo, nesvarbu, kad šiuo metu nesėdi klasėje – mokslas lieka lygiai toks pat svarbus. Jei garsiai su vaikais kalbėsite apie tai, koks nuotolinis mokymas yra bevertis ir kokia čia „nesąmonė“, nesitikėkite, kad mokinys sąžiningai dalyvaus pamokose ir stengsis išmokti.

Apsišarvuokite kantrybe

Jaunesnių moksleivių dėmesio koncentracija prastesnė, o jį sutelkti į ekraną daug sunkiau nei į klasėje kalbantį mokytoją, tad nesistebėkite, jei po kiek laiko vaikas ima „gaudyti varnas“. Geresnei dėmesio koncentracijai galite sukurti dienotvarkę, kurios reikės laikytis. Pertraukų metu skatinkite vaiką atsitraukti nuo ekrano, užsiimti aktyvesne veikla, laisvu nuo pamokų laiku skatinkite skambinti, rašyti draugams – nuotolinio mokymo metu vaikai netenka ne tik gyvos pamokos, bet ir bendravimo su bendraamžiais, kuris formuoja vaiko socialinius įgūdžius.

Ką daryti, jei vaikas nenori skaityti?

Skaitymas atveria daugybę kelių: ne tik lavina vaizduotę, bet ir gerina analitinius gebėjimus, turtina žodyną, ugdo iškalbą ir pasitikėjimą savimi. Tačiau ką daryti, jei jūsų vaikas nenori skaityti knygų? 

Kaip paskatinti atsiversti pirmą puslapį?

Pradžia visuomet sunkiausia, o ypač vaikui, kuris protestuoja prieš knygų skaitymą. Tuomet galite pasiūlyti vaikui skaityti knygas apie jų mėgstamas asmenybes, komiksus su jų mėgiamais herojais, mėgstamų žaidimų kūrimo istorijas. Jei nerandate jūsų vaikui aktualių knygų, paieškokite straipsnių internete – pradėti galima ir nuo mažesnės apimties tekstų. Kai vaikas susipažins su skaitymo malonumu, paskatinkite jį griebtis sudėtingesnių temų bei kūrinių. Taip palaipsniui skaitymas jūsų vaikui asocijuosis su teigiamomis emocijomis.

Skaitymas yra ugdomas įprotis

Deja, tik nedidelė dalis vaikų turi įgimtą meilę knygoms ir patys mielu noru jas skaito. Bet neverta nusiminti – padėtis tikrai pataisoma. Norėdami padėti vaikui prisijaukinti skaitymą, ne tik siūlykite knygas jiems aktualiomis temomis, bet ir pradėkite nuo savęs ir vietoje telefono dažniau rankose laikykite knygą. Jūs esate pats svarbiausias pavyzdys savo vaikams, todėl reikalingi ne tik raginimai skaityti, bet ir praktiškas įrodymas, kad skaitymas duoda naudos. 

Įprotį nuolat skaityti galima išugdyti nustatant taisykles ar bendrus sutarimus, kiek laiko skaityti yra būtina. Dar geriau, jei skaitysite kartu. Ir nebūtinai tą pačią knygą: paskirkite skaitymo valandėlę, kurios metu visi šeimos nariai skaito savo knygas, o vėliau visi kartu jas aptaria.

Skaitymo iššūkiai: ne tik kiekybė

Sutarti dėl puslapių skaičiaus per dieną – gerai, tačiau verta pasidomėti, ką skaito jūsų vaikas. Renkant literatūrą reikia atkreipti dėmesį į vaiko amžių bei gebėjimus. Nesvarbu, ar tai grožiniai kūriniai ar mokslinė literatūra, ji turėtų būtų ne per paprasta, bet ir ne per sudėtinga – kitokiu atveju vaikas nejus jokio malonumo skaitydamas. Kaip tai išsiaiškinti? Pasidomėkite specialistų rekomendacijomis – knygų viršeliuose paprastai nurodomas skaitytojų amžius, o taip pat – klauskite vaiko įspūdžių, pasiteiraukite, ar skaitytoje knygoje buvo aiškus žodynas, ar pavyko išnarplioti pagrindinę istorijos mintį. 

Kitas iššūkis, kurį galite vykdyti namie – sutarti, kad skaitymo metu nesinaudosite telefonais, taip padėsite savo vaikams gerinti dėmesio koncentraciją, kurios naujajai kartai trūksta vis labiau. 

Aiški skaitymo nauda

Jūs suprantate, kad skaitymas atneša daug naudos, bet ar tai žino jūsų vaikas? Paaiškinkite jam, kodėl verta skaityti: kalbėkite apie tai, kad skaitymas reikalingas ne tik mokantis lietuvių kalbos – juk ir matematikoje sąlyga užrašoma žodžiais, todėl geri skaitymo įgūdžiai yra reikalingi visur. Pasidalinkite istorijomis, kur jums padėjo skaitymo bei teksto suvokimo įgūdžiai ir pabrėžkite, kad skaitymas mus lydi visą gyvenimą – ne tik mokykloje. 

Nuotolinis mokymasis: įmanoma pasiekti gerų rezultatų?

Su nuotoliniu mokymu jau teko susidurti kone kiekvienam. Ar įmanoma nuotolinio mokymo kokybę prilyginti gyvai pamokai? Ypač, kai visoms šalies mokykloms teko visą ugdymo procesą perkelti į skaitmeninę erdvę per savaitę? Su kokiais nuotolinio mokymo iššūkiais susiduria mokytojai, mokiniai ir jų tėvai? 

Paprastai mokymas nuotoliniu būdu laikomas neefektyviu: nėra gyvo bendravimo, sunku išlaikyti mokinio dėmesį, o dirbant su didesne mokinių grupe sunku atsižvelgti į kiekvieno tempą, suprasti, kada kuriam mokiniui prireikia pagalbos. Yra ir tokių sklandžiam nuotoliniam mokymui trukdančių veiksnių, kurių neturėtų būti. Mokytojų kompiuterinis neraštingumas, reikiamomis priemonėmis neaprūpinti visi vaikai.

Situacija kitokia, kai mokytojas dirba su 2-4 mokinių grupelėmis, tuomet procesas gali būti tikslingai orientuotas į mokinio gebėjimus. Tokį mokymo būdą siūlo ir Pasimokome.lt korepetitoriai, kurie nuotoliniu būdu veda papildomas pamokas moksleiviams, kurie siekia geriausių rezultatų ar nori išsitaisyti spragas. Žinoma, įprastai mokyklos negali mokyti moksleivių po kelis, tačiau aiškiai nustatyta tvarka ir tinkamai pasiruošę mokytojai ženkliai pagerina procesą.

Nuotolinis mokymas neturėtų gąsdinti: yra įvairiausių platformų, kurios padeda ne tik kūrybiškai dėstyti dalyko medžiagą, bet ir komunikuoti su moksleiviais. Nuotolinis mokymasis, kaip ir apskritai visas skaitmeninių priemonių naudojimas, gali atnešti net ir geresnių rezultatų nei gyvai vykstančios pamokos, jei tik procesas bus tinkamai planuojamas ir prižiūrimas.

Ką šioje situacijoje gali padaryti tėvai? Atsakymas – kiek įmanoma daugiau įsitraukti. 

  1. Padėkite vaikui ne tik surasti prisijungimus, bet ir pasirūpinkite, kad pamokos metu į jo akiratį nepakliūtų telefonas ar kitos pašalinės priemonės. 
  2. Skatinkite vaiką atsitraukti nuo kompiuterio, kai pamoka nevyksta. Kaip žinia, ištisos valandos prie ekrano vargina. 
  3. Turėkite nuotolinio mokymosi namie taisykles, kurių laikymasis padės iš tiesų mokytis.

Toks pasiruošimas reikalauja nemažai pastangų, tačiau norintiems gerų rezultatų teks apsišarvuoti kantrybe ir investuoti laiko į savo vaikų ateitį.

Kontaktai

Esamiems ir naujiems klientams:
uzklausos@pasimokome.lt

Personalo klausimais:
personalas@pasimokome.lt

Rekvizitai

Įmonės pavadinimas: UAB „Žingeida”

Įmonės kodas: 304174001

Vadovas: Albert Ginevič

Adresas: Konstitucijos pr. 7, LT-09308 Vilnius

Bankas: SEB

Atsiskaitomoji sąskaita: LT497044060008076988

Korepetitorių darbo laikas:

  • I–V: 15:00 – 20:50

  • VI–VII: 09:00 – 20:50

Administracijos darbo laikas:

  • I–V: 08:00 – 18:00

Informacija

Taisyklės

Privatumo politika

Socialiniai tinklai
Facebook Instagram Youtube Linkedin

Pirma pamoka – tik 5 €!

Atraskite sau tinkamą korepetitorių ir ženkite pirmą žingsnį geresnių rezultatų link.

    Domina šis dalykas?

      ✏️ SUŽINOKITE LAISVUS LAIKUS
      Užpildykite formą ir išsirinkite laiką su nuolaida. 

      Pirma pamoka – 5€!