Istorijos korepetitorius Aurimas
Pasimokome.lt korepetitoriai dalinasi patarimais, kurie padės jums lengviau mokytis! Lankykite mūsų korepetitorių pamokas ir gaukite dar daugiau patarimų.
Kaip pasiruošti valstybiniam istorijos egzaminui? Iki egzamino liko apie 6 mėn. – normalus laiko tarpas, per kurį tikrai įmanoma puikiai pasiruošti istorijos egzaminui. Šiandien noriu pasidalinti patarimais, kurie padės tinkamai pasiruošti istorijos egzaminui.
Nuo ko pradėti?
Pradėti reikia nuo istorijos brandos egzamino programos, kurią rasite čia. Ką mums naudingo sako istorijos programa? Visų pirma, ji pasako, kad egzaminą sudaro 50 proc. Lietuvos istorija ir 50 proc. pasaulio istorija. Antra, ji pasako, kad istorijos egzaminą sudaro 20 proc. viduramžiai, 30 proc. naujieji laikai ir 50 proc. naujausieji laikai. Iš tokios informacijos jūs sužinote, kad jokios Antikos istorijos egzamine nebus (patikėkite, sutinku žmonių, to dar nežinojusių). Taip pat suprantate, kad didžiausią dėmesį reikia skirti naujausiems laikams, mažesnį – naujiesiems laikams, mažiausią – viduramžiams.
Vėliau jums reikėtų žvilgtelėti į istorijos brandos egzamino priedą, kurį rasite, kurį rasite jau anksčiau minėtame dokumente. Priedas mums atskleidžia, kokios temos gali būti istorijos egzamine. Tų temų, kurios nėra įrašytos į priedą, istorijos egzamine nebus. Pavyzdžiui, šių metų istorijos egzamine tikrai negausite užduočių susijusių su JAV nepriklausomybe, pilietiniu karu, nebus ir Bizantijos istorijos, Kinijos istorijos, Šv. Romos imperijos istorijos. Todėl jums nereikia gaišti savo laiko ir mokytis to, ko tikrai nebus egzamine. Be to, atsisiuntę priedą visada galite sekti, ką jau žinote, o kokias temas dar reikia išmokti ar pasikartoti.
Nepamirškite, kad programa kasmet gali keistis, todėl reikia nepatingėti užeiti www.nec.lt ir parsisiųsti naujausią programą.
Kas toliau?
Pradėkime nuo to, kad istorijos egzaminas prasideda nuo testinių klausimų. Spręsdamas visų metų istorijos brandos egzaminų testus, pastebėjau, jog testiniai klausimai kartojasi. Gal tik truputį keičiasi klausimo struktūra. Vadinasi, pirma, ką jums reikia padaryti – išspręsti visų istorijos egzaminų testus.
Kaip spręsti testus? Garantuoju, kad per testinius klausimus, gausite tokių klausimų, kur galvosite, kad tikrai nežinote. Tačiau nereikia išsigąsti. Geriausias būdas spręsti istorijos testus yra atmetimo būdas. Dažniausiai būna taip, kad tik 1 variantas gali būti tinkamas. Taip egzamino sudarytojai tikrina ar jūs turite nuovoką, ar žinote, kas kokiame amžiuje vyko, ar suprantate tam tikrų reiškinių bruožus.
Nepamirškite, kad testus sudaro ir keli klausimai iš LR konstitucijos. Dažniausiai tai yra nesunkūs klausimai net nežinant atsakymo – logiškai išmąstomi. Tačiau tikrai bus pravartu bent jau 5 kartus persiskaityti konstituciją.
O kaip atsiminti datas?
Šiai bėdai išspręsti ne tik duosiu patarimų, tačiau pasidalinsiu savo sukurtomis kortelėmis, kurias galėsite spręsti atsisiuntę į savo išmanųjį telefoną programėlę. Jei žinote, kas yra „Flashcards“ ir kaip tai veikia, viską greitai perprasite. Bet kokiu atveju, paaiškinu programos veikimo principą. Šiuo metu esu sukūręs 250 kortelių. Iš vienos pusės kortelės parašytas klausimas (pvz.: Kelintais metais buvo pasirašyta Krėvos sutartis?). Kitoje kortelės pusėje užrašytas atsakymas: 1385 m. Esmė tokia, jog jūs gaunate klausimą, galvojate apie atsakymą. Pagalvoję, apverčiate kortelę ir žiūrite ar jūsų galvoje turėta data sutampa su teisingu atsakymu. Jei taip – spaudžiate „Correct“, jei ne – „Wrong“. Programėlė skaičiuoja, kiek jūs kartų atsakėte teisingai, o kiek blogai. Tokiu būdų jūs gaunate statistiką, kokias datas atsimenate, o kurias atsimenate blogiau. Tokių klausimų, kaip ir sakiau, yra 250. Pasitaikys ne tik datų, tačiau ir sąvokų, asmenybių ir kt. Galėsite lengvai mokytis bet kur, kur turėsite savo išmanųjį telefoną. Šis mokymosi būdas buvo sukurtas mokytis užsienio kalbos žodžius, tačiau puikiai praverčia ir istorijoje.
Kaip atsisiųsti?
Nemokamą programėlę galite parsisiųsti iš čia. Parsisiuntę programėlę, importuokite korteles, į kurias nuorodą pateikiu žemiau. Importavus korteles spauskite „Quiz” (būtinai varnelė turi būti uždėta ant „Honor system”) ir spręskite.
Mano sukurtas programėlei korteles parsisiųskite iš čia. Prisiregistravę, galėsite spręsti „Flashcards” ir kompiuteryje, paspaudę funkciją „Flashcards”. Kitiems mokymosi būdams mano kortelės nėra pritaikytos.
Kitas būdas. Užeikite į google play. Paieškoje suveskite „Quizlet”. Siųskitės programėlę tokiu pavadinimu. Užinstaliavus programėlę ir ją įjungus dešiniajame apatiniame kampe pamatysite pliuso ženklą mėlyname fone – spauskite jį. Vėliau spauskite „Quizlet” ir paieškoje surinkite „Istorija”. Mano kortelės bus pasirašytos „Istorija VBE” ir „Author: AurimasSK”. Spaudžiate ant jų ir siunčiatės. Viskas!
Jei niekaip nepavyks įkelti kortelių ar susidursite su kokia kita problema – rašykite mums ir viską greitai išsiaiškinsime.
Į dieną skirkite bent pusvalandį šiai programėlei ir pamatysite, kaip greitai išmokstate datas ir sąvokas.
Pabaigai, prieš egzaminą, pasidarykite testą ar tikrai mokate visas datas. Susirašote visus įmanomus įvykius, kurių datas reikia žinoti. Vėliau darote testą ir įrašinėjate datas. Kartokite testą tol, kol nepadarysite nė vienos klaidos.
Kaip išmokti žemėlapius?
Žemėlapių, kurie gali būti istorijos egzamine, nėra daug. Todėl geriausia visus ir išspręsti. Spręsti tol, kol nepadarysite nei vienos klaidos.
Priskirkite kiekvienam žemėlapiui unikalų reiškinį. Kryžiaus žygių žemėlapį atpažinkite iš rodyklių, žyminčias kryžiaus žygių kryptis į Jeruzalę (Artimuosius Rytus) ir į Rytų Europą. Napoleonmetį gali padėti atpažinti pažymėtas Žygis į Maskvą, Varšuvos kunigaikštystė, ATR nebuvimas, blokada Didžiajai Britanijai, Reino Sąjunga. Europą po Vienos kongreso padės atpažinti Vokietijos Sąjunga, kurios teritorijos yra žymiai didesnės nei Reino Sąjungos. Europą prieš Pirmąjį pasaulinį karą padės atspėti susivienijusios Italija ir Vokietija, vienodu sutartiniu ženklu pažymėtos karinių aljansų narės (Antantė ir Trilypė). Po pirmojo pasaulinio matysite Lietuvą be Vilniaus krašto, nuo Vokietijos atjungtą Rytų Prūsiją, Gdansko koridorių, demilitarizuotą Reino zoną. Antrąjį pasaulinį karą padės atspėti sutartiniu ženklu pažymėta teritorija, atvaizduojanti Molotovo-Ribentropo paktą, prie Vokietijos prijungta Austrija, Čeikija, Klaipėdos kraštas. Jei gausite viso pasaulio žemėlapį, turite žinoti, kad tai gali būti tik dvi temos – didieji geografiniai atradimai arba kolonizacijos laikotarpis.
Šaltiniai
Dėl šaltinių turiu tik vieną patarimą: there is no magic. It‘s only practice, practice, practice. Turite išspręsti kuo daugiau įvairiausių šaltinių. Nepamirškite, kad istorijos neperkursi (na, bent jau padarykime tokią prielaidą), todėl išsprendę kiek įmanoma daugiau šaltinių ir karikatūrų, neabejotinai per egzaminą gausite tokių šaltinių, kuriuos jau sprendėte. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kokios temos buvo praeituose egzaminuose. Yra didelis šansas, kad prieš 6 metus buvusi tema gali pasirodyti šiame istorijos egzamine. Ir atvirkščiai – praeitame egzamine buvusi tema, vargiai bus šiemetiniame egzamine.
Kreipkite dėmesį į tai, kokie dabar yra metai. Istorijos egzaminas bus laikomas 2018 metais. Atkreipkite dėmesį, kad 2018 m. baigėsi pirmasis pasaulinis karas, Lietuvą švęs valstybingumo 100-metį, o 2017 m. pasaulis šventė reformacijos 500-metį.
Toks trumpas patarimų rinkinėlis, kaip ruoštis istorijos egzaminui. Tikiuosi, bent jau kažkiek kažkam pagelbėsiu. Jei turite kažkokių pastebėjimų – drąsiai juos rašykite komentaruose.
[/et_pb_text][/et_pb_column]