BLOG

Korepetitoriai visoje Lietuvoje

Žinote tą jausmą, kai pamatote ar išgirstate kažką tokio įdomaus ir sukrečiančio, kad nejučiomis patys griebiatės visų įmanomų informacijos šaltinių, kad tik sužinotumėte daugiau? Tokiu būdu galima netikėtai pamilti ir knygą. Juk geriausiai ko nors išmokstame tuomet, kai nesuvokiame, kad tuo metu mokomės, todėl įtraukianti istorija gali paskatinti pasinerti į knygų pasaulį net labiausiai išsiblaškiusį mokinį.

Kaip iš(si)rinkti knygą?

Knygų rekomendacijos – labai subjektyvus reikalas. Tiek vaikams, tiek suaugusiems patinka skirtingi dalykai, jų gebėjimai koncentruoti dėmesį taip pat skiriasi. Vis dėlto mokiniui, kurį sunku įkalbėti į rankas paimti knygą, nevertėtų bandyti įsiūlyti lėto veiksmo, ilgų gamtos aprašymų pilnų knygų. Be to, nors mokykliniuose privalomų knygų sąrašuose ir gausu puikių knygų – pačiam susiradus savąją, daug lengviau rasti su ja ryšį ir ieškoti daugiau įdomių istorijų.

Biografijos

Daugelis mokyklinio amžiaus vaikų turi savo dievukus – dainininkus, aktorius ar kitus garsius žmones, kuriais žavisi. Pasiūlykite vaikui perskaityti jo mėgstamos garsenybės biografiją, pavyzdžiui, Malcolm Croft parašytą „Billie Eilish“. Perskaičius knygą apie dievinamą herojų, vaikas net nepajus, kad pastaroji pradėjo jo knygų „prisijaukinimo“ kelią, o kita knyga jau galėtų būti Šekspyro ar Einšteino biografija.

Istorija

Istoriniai įvykiai dažnai tampa įdomūs tuomet, kai ta istorija atgyja filme, kuriame galima kartu su herojumi išgyventi to meto realijas. Taip pat ir knygose. Legendinė Harper Lee knyga „Nežudyk strazdo giesmininko“ pasakoja apie tarpukariu Amerikoje gyvenantį advokatą, kuriam tenka ginti neteisingai apkaltintą juodaodį. Advokatas turi du vaikus, kurie taip pat išgyvena to meto neteisybę bei dar tik prasidėjusią kovą prieš rasizmą. Ši knyga priartina skaitytoją prie to meto istorijos, tad tikėtina, kad po šios, norėsis skaityti kažką panašaus. 

Taip pat galite pasiūlyti vaikui perskaityti „Anos Frank dienoraštį“, kur pasakojama apie žydę mergaitę, kuriai teko susidurti su holokaustu. Istorija pasakoja pati Ana, todėl nesunku kartu su ja išgyventi neįsivaizduojamo žiaurumo įvykius ir tuo pačiu atrasti gėrį bei gražius jausmus, kurie aplanko nepaisant nepavydėtinų aplinkybių.

Fantastika

Fantastikos gerbėjams galima pasiūlyti nusikelti į jiems dar nepažintus pasaulius. Galima pradėti nuo filmais tapusių knygų trilogijos „Bado žaidynės“ ar „Divergentės“. Šiose istorijose distopiniame pasaulyje jauni žmonės ieško savęs ir susiduria su netikėčiausiomis kliūtimis, kurios verčia priimti sunkius sprendimus. Jei vaikas jau yra matęs knygų ekranizacijas, vis tiek pasiūlykite jas perskaityti – taip galite pradėti diskusiją, ar tikrai knyga geresnė už filmą. Jei vaikui patiks šios knygos, galite pasiūlyti ir klasikinių fantastikos kūrinių, tokių kaip, „Žiedų valdovas“ ar „Hobitas“.

Nuotykiai

Nenustygstantiems vietoje pasiūlykite nuotykių knygą. Viena tokių istorijų, kurioje nesunku susitapatinti su veikėjais – Astrid Lindgren „Ronja plėšiko duktė“. Jos pagrindinė herojė maištauja prieš uždraustą draugystę. Kas gali būti labiau artimo mokiniui, nei maištavimas prieš tai, kas uždrausta? Istorija kupina nuotykių ir veiksmo, todėl patiks ir pačiam nekantriausiam skaitytojui. 

Jautrūs romanai

Kaip ir filmų, taip ir knygos herojų pagrindinis tikslas – paskatinti žiūrovą ar skaitytoją susitapatinti su jos veikėjais. Viena tokių knygų, kurios pagrindinio veikėjo Čarlio sunkumai pažįstami kiekvienam, kuris yra buvęs mokykloje – Stephen Chbosky romanas „Atskalūno laiškai“. Pagrindinis herojus bando nepasimesti tarp savo nenuspėjamų emocijų ir vis besivejančių praeities traumų, o bandydamas ištverti pirmą dieną naujoje mokykloje įsivaizduoja, kaip jausis paskutinę. Knyga turi ir savo ekranizaciją, tad perskaičius, galima palyginti filmą su knyga.

Kita jautri istorija, kuri augina empatijos jausmą, vaizduotę – Frances Hodgson Burnett romanas „Paslaptingas sodas“. Knygoje užsimezga draugystė tarp berniuko su negalia ir niekuo aplink nesidžiaugiančios mergaitės. Abu vaikai istorijoje keičiasi ir drauge atranda visai kitokį pasaulį.

Read More

Būreliai, korepetitoriai ir savanoriška veikla – tokia šiandieninio mokinio kasdienybė. Patys pripratę nuolat lėkti, suaugę neretai prie tokio ritmo pratina ir vaikus. Būreliuose įgyjamos papildomos kompetencijos vaikui atveria daugiau galimybių, tad kaip išsirinkti, ko tikrai reikia, ir kaip viską suderinti?

Kaip išsirinkti?

Įvairių veiklų ir būrelių gausa gali apsukti galvą. Renkantis savo vaiko popamokinę veiklą, pirmiausia įsiklausykite į tai, ko jis nori. Vieni vaikai nori visko – jiems teks padėti išgryninti prioritetus, o kiti nenori nieko – juos verta padrąsinti ir atsižvelgus į pomėgius, kuriuos patys pastebite, pasiūlyti būrelį, pabrėžiant, kad jame vaikas ras bendraminčių bei patobulins įgūdžius. 

Tiesa, jei patys svajojote išmokti groti pianinu, bet neturėjote tam galimybės vaikystėje, užsirašykite į pianino pamokas dabar. Patys. Versti savo vaiką daryti tai, ko pats negalėjote, neprives prie gero, nors jūsų ketinimai, žinoma, tik patys geriausi. Parodykite vaikui, kad gebate įsiklausyti į jo norus ir leiskite išbandyti keletą veiklų.

Laiko planavimas

Net jei kartu su vaiku sutariate, kad norisi imtis kuo daugiau veiklų, nepamirškite, kad egzistuoja namų darbai, draugai, šeima. Jei popamokinės veiklos tiek, kad nelieka laiko bendravimui ar tinkamam pasiruošimui pamokoms, teks kažko atsisakyti. Kitu atveju ilgainiui vaikas pavargs, taps irzlus ir nesukalbamas.

Į dienotvarkę reiktų įtraukti ir nuobodžiavimą: nors šiuolaikiniams tėvams nuobodžiaujantis ar neprasminga veikla užsiimantis vaikas kelia siaubą, nepamirškite, kad „neturėjimas, ką veikti“ skatina kūrybiškumą, nuobodžiaujant susiduriama su savo paties mintimis, tad vaikas taip mokysis įsiklausyti į patį save bei gebės pats susigalvoti sau veiklos. Tiesa, „nuobodžiavimas“ su telefonu ar planšete rankose – nesiskaito. 

Sąlygos

Būreliai nėra tiesiog pramoga: jie ugdo mokinio discipliną, kūrybiškumą, atsakomybės jausmą. Taip pat čia lengviau susirasti bendraminčių, mokytis siekti tikslo, kelti sau iššūkius. Tačiau kartais popamokinės veiklos tampa didžiausiu vaiko prioritetu ir nuo to kenčia pažymiai mokykloje. Tokiu atveju nereikėtų panikuoti ir pulti drausti lankyti būrelį – verčiau pasikalbėkite su vaiku ir drauge nusistatykite siekiamus tikslus. Tai gali būti tam tikras pažymių vidurkis, kurį reikia pasiekti per nustatytą laiką, antraip teks mažinti papildomoms veikloms skiriamą laiką.

Nepatinka, metu!

Net jei veikla iš pirmo žvilgsnio atrodo labai įdomi, po keleto užsiėmimų vaikas gali suprasti, kad tai visiškai ne jam. Tiesa, šiuo atveju irgi svarbus įsiklausymas ir tikrųjų priežasčių išsiaiškinimas. Paklauskite, kaip jam sekasi bendrauti su užsiėmimų vadovu, kitais vaikais, ko jau suspėjo išmokti. Galbūt būrelį pasirinkote tinkamai, bet reikia paieškoti kitos mokyklos, kuri gali pasiūlyti geresnius specialistus ar jums priimtinesnius ugdymo būdus. 

Jei vaikas pasakoja, kad jam nusibodo kartoti tą patį, jis nori greičiau tapti puikus šokėjas/dailininkas/chemikas paaiškinkite jam, kad norėdamas pasiekti rezultatų, jis turi įdėti pastangų. Tokį paaiškinimą gali lydėti susitarimas, kad būrelį vaikas turės lankyti dar du mėnesius, o jei ir tuomet galvos tą patį, galės nebelankyti būrelio.

Read More

Kiekvienas mokinys yra unikalus, todėl korepetitoriai prie kiekvieno vaiko turi rasti atitinkamą priėjimą. Siekiant sklandaus mokymosi ir rezultatų progreso, svarbus ne tik mokinio žinių lygis, bet ir emocinė būklė.

Pasimokome.lt korepetitoriai dirba su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais: užtikrina jiems saugią aplinką mokymuisi, padeda iškilus sunkumams, nuolat rūpinasi mokinių savijauta pamokų metu. Komfortabilumas pamokose labai svarbus – kai mokinys drąsiai klausia korepetitoriaus, galima efektyviai siekti geresnių rezultatų, įsigilinti į nagrinėjamas temas.

Klaidinga manyti, kad specialiųjų poreikių turintys moksleiviai nesugebės tinkamai įsisavinti informacijos. Kiekvieno situacija yra vis kitokia, tačiau dažniausiai tereikia atrasti būdą, kuris tinka mokiniui. Tai gali būti mokymas pasitelkiant pojūčius, kasdienes veiklas ar kūrybines užduotis.

Kurdami ryšį su mokiniu, kuriame ir abipusį pasitikėjimą, todėl Pasimokome.lt tam skiriama daug dėmesio ir stengiamasi užtikrinti, jog kiekvienas specialiųjų poreikių turintis mokinys drąsiai išsakytų savo nuomonę, mintis bei idėjas. Skatiname mokinio kūrybiškumą, aktyvumą ir saviraiškos laisvę. Siekiame užtikrinti, kad kiekvienas mokinys gautų pakankamai dėmesio, o jo pastangos būtų įvertintos.

Darbui pamokose korepetitoriai naudoja išmaniąsias lentas, kurios padeda tinkamai ir aiškiai perduoti informaciją mokiniui. Vieniems vaikams informacija turi būti pateikta koncentruotai, po vieną užduotį, be papildomo vizualinio turinio, o skaitmenizuotas turinys bei įvairios programos – puiki galimybė pritaikyti turinį pagal kiekvieno moksleivio poreikius. Kitiems reikia kuo daugiau pavyzdžių, iliustracijų, vaizdinės ar garsinės medžiagos, kurią mūsų korepetitoriai atidžiai atrenka ir pritaiko specialiųjų poreikių turintiems moksleiviams.

Read More

Moksleivių žiemos atostogos ateina kartu su klausimais, kaip užimti nuo mokslų atostogaujančius vaikus. Šiemet šie klausimai dar opesni: dėl esamos situacijos negalime palikti vaikų pas senelius, nevyksta jokie renginiai bei būreliai. Kaip turiningai praleisti žiemos atostogas?

Būtina mokytis

Naujų dalykų išmokti visuomet verta: tai nebūtinai turi būti mokykliniai dalykai, galite vaikui pasiūlyti pasimokyti piešti, pradėti mokytis naują kalbą ar pabandyti išmokti dirbti su nauja kompiuterine programa. Nuolat mankštinamos vaiko smegenys geriau įsimins informaciją pamokose, o sugrįžus po atostogų nebus sunku prisitaikyti prie įprasto ritmo.

Tiesa, jei žinote, kad vaikui prastai sekasi kuris nors mokyklinis dalykas, atostogos – puiki proga taisyti senas spragas. Sunkiai besisekančio dalyko mokymui pasitelkite fantaziją: kartu su vaiku skaičiuokite Kalėdų Senelio rogių greitį ar išmatuokite visų kambarių namuose plotą. Tik nepersistenkite – vis dėlto atostogos yra skirtos poilsiui, tad mokymuisi skirkite ribotą kiekį laiko.

Leiskite nuobodžiauti

Šiuolaikiniai vaikai įpratę, kad juos kas nors nuolat užima. Ar žinote, kad nuobodžiaudamas vaikas pats susikuria sau naujos veiklos ir taip lavina savo vaizduotę? Būtent dėl to, kai jūsų vaikas pareiškia, kad nėra ką veikti, nepulkite siūlyti idėjų ar žaidimų telefone ir kompiuteryje, verčiau paskatinkite susigalvoti ką nors naujo.

Skaitymo įpročiai

Nors retas vaikas pats savo noru į rankas ima knygą, atostogos – geras metas padėti vaikui susidraugauti su knyga. Paklauskite, kokios temos labiausiai domina jūsų vaiką ir parūpinkite tas temas nagrinėjančios literatūros. Nebūtina pradėti nuo privalomojo literatūros sąrašo – kurkite malonias asociacijas su knyga, taip pradėsite ugdyti skaitymo įpročius.

Pramogos

Jei tik turite galimybę, leiskite kuo daugiau laiko su vaikais: eikite į lauką, kartu žiūrėkite filmus, diskutuokite. Vaikai labiausiai brangina suaugusiųjų laiką su jais, tad padėkite sukonstruoti „Lego“ statinį ar kartu peržiūrėkite naujausias animacinių filmų serijas. Virtualioje erdvėje dabar galima rasti įvairių parodų, spektaklių, miuziklų – žiūrėkite juos kartu ir, svarbiausia, aptarkite – taip padėsite formuotis vaiko gebėjimams diskutuoti, atpasakoti.

 

Read More

Tapo įprasta matyti nuolat dalijamus patarimus, kaip paversti mokymąsi pačia smagiausia veikla. Tačiau, ar tikrai vertėtų koncentruotis vien į mokinių linksminimą? Ar įpratę prie tokio žinių pateikimo moksleiviai gebės įveikti sunkesnes užduotis, kurios nebus tokios smagios?

Be pastangų nebus rezultato

Originaliai pateikta mokymosi medžiaga tikrai padės įsitraukti, tačiau vertėtų nepamiršti, kad norint tą medžiagą išmokti ir suprasti, reikės įdėti darbo. Be to, mokytojas negali „sukramtyti“ kiekvienos temos taip, kad ji patiktų tik prie pramogų įpratusiam mokiniui: sunkoka būtų perrašyti visus lietuvių literatūros klasikų kūrinius „smagiau“. Dėl to mokymasis nuo pat pradinių klasių neturėtų būti traktuojamas tik kaip linksmybių šaltinis. Deja, ne viską įmanoma išmokti per žaidimus. Vertėtų vaikams akcentuoti tai, kaip smagu žinoti ir tas žinias panaudoti, o šio tikslo siekimui būtina įdėti darbo.

Atvirkščias pasaulis 

Mokslas turi būti smagus, o laisvalaikis – edukuojantis? Daugelis tikisi iš mokymo įstaigų pačių smagiausių mokymo metodų, bet ar pastebėjote, kad rinkdami vaikams kompiuterinius žaidimus tėvai nori, kad žaidimai būtų edukuojantys? Iš vaikų, kurie lanko būrelius taip pat reikalaujama daug – sportuojantys, dainuojantys ar kita papildoma veikla užsiimantys vaikai daug dirba dėl geresnių rezultatų, bet mokykla gali būti skirta tik linksmybėms? Šiek tiek vienas kitam prieštaraujantys teiginiai. Vertėtų padiskutuoti su vaiku apie mokymosi svarbą ir darbą atitinkančius rezultatus – tuomet vaikas žinos, kad pamokose nereikia tikėtis vien linksmybių ir žaidimų. O kompiuterinį žaidimą geriau pirkti tą, kuris labiausiai patinka vaikui – leiskite laisvalaikiui likti laisvalaikiu.

Jei ne smagiai, tai kaip?

Įdomiai ir įtraukiančiai. Pagrindinis smagaus mokymo tikslas – motyvuoti mokinius bei padėti jiems lengviau įsiminti. Tiesa, šių tikslų galima pasiekti ir kitais būdais – įtraukiant mokinius aktyviai dalyvauti pamokoje, lavinant jų žingeidumą. Mokymas nesikoncentruojant tik į pramogas ugdo mokinio valią, užsispyrimą, atsakomybės jausmą bei supratimą, kad žinios reikalingos jam, o ne tik tėvams ir mokytojams. Svarbu padėti vaikui tai suvokti, o geriausi pagalbininkai tam – tėvai.

Read More