BLOG

Korepetitoriai visoje Lietuvoje

Dažnai vaikams sunkumų mokykloje sukelia mokomieji dalykai, kurie jiems nepatinka. Kad ir kaip bebūtų, mokytis vis tiek tenka, tad kaip tokioje situacijoje reikėtų padėti vaikui?

Išsiaiškinkite priežastis

Jei vaikas nemėgsta vieno konkretaus dalyko, pasistenkite išsiaiškinti, kodėl taip yra. Galbūt jam ne prie širdies naudojami mokymo metodai, krūvis ar dalyko mokytojas? Pasikalbėję su vaiku galite aptarti problemą ir su dalyko mokytoju. Jis tikrai pasiūlys, kaip galima gerinti situaciją.

„Reikia ir viskas!“

Jei visgi dalykas tiesiog nepatinka ir to nelemia jokie pašaliniai veiksniai, būtina padėti vaikui susidraugauti su nemėgstamu dalyku. Vienas iš būdų tai padaryti – paaiškinti, kur gali prireikti dalyko žinių. Suaugę irgi turi atlikti nemėgstamus darbus, tačiau dažniausiai žino, kam to reikia. Todėl jokiu būdu nenaudokite frazės „mokykis, nes taip reikia“ ar „privalai, nes aš taip pasakiau“. Pagalvokite, kaip smarkiai jus pačius motyvuotų tokie paskatinamieji šūkiai.

Jei vaikui nepatinka matematika, parodykite, kur ją naudojate kasdieniniame gyvenime. Tai puiki proga su vaiku pasikalbėti ir apie finansinį raštingumą, jo paties santaupas. Jei nemėgstamas dalykas – chemija – panagrinėkite namuose esančių higienos ar maisto produktų sudėtis, kartu su vaiku pasiaiškinkite, kam reikalingos būtent tokios sudėtinės dalys. Tai tik keletas pavyzdžių – galima sugalvoti įvairių variantų visiems dalykams.

Teigiamos emocijos

Pasistenkite, kad dalykas, kurio vaikui mokytis nesinori, nebūtų pamoka, kurią reikia „iškentėti“. Pasiūlykite įdomių mokymosi būdų: edukacinių filmukų ar žaidimų. Jei mokymosi procesas bus smagus, vaikas nevengs net ir jam neįdomaus dalyko pamokų ar namų darbų ruošimo.

Taip pat galite suskirstyti dalyko užduotis į atskiras dalis: surašykite jas ant lapo ir po kiekvienos atliktos dalies išbraukite ją iš sąrašo – mažėjanti užduočių krūva veikia teigiamai, o į mažesnes dalis suskirstytos užduotys neatrodys tokios gąsdinančios. Nemėgstamas dalykas gali tapti iššūkiu, kurį įveikus nuveiksite ką nors, ką jūsų vaikas labai mėgsta, pavyzdžiui, drauge pažaisite kompiuterinį žaidimą. Tiesa, šioje situacijoje geriau nepersistengti su prizais ir apdovanojimais: jei po kiekvienos sunkesnės užduoties apipilsite vaiką dovanomis, vėliau bus daug sunkiau jį įkalbinti atlikti užduotis be tokio paskatinimo.

Read More

Mokiniams tenka suderinti nemažai veiklų, todėl laiką planuoti būtina. Tinkamai skirstant veiklas galima pasiekti geresnių rezultatų, o taip pat gerai planuojant lengviau rasti laisvą minutę poilsiui.

Pomodoro metodas

Planuojant laiką Pomodoro metodu 25 minutės skiriamos užduočiai, tuomet 5 – pertraukai. Po dviejų ar trijų užduoties-pertraukos ciklų reikėtų planuoti ilgesnę 15-20 minučių pertrauką. Šis metodas veiks tuomet, jei visas 25 užduočiai skirtas minutes mokinys nesiblaškys: neims į rankas telefono, neis užkandžiauti ir nešokinės prie kitų užduočių.

Naudojant Pomodoro metodą geriausia nusistatyti laikmatį, kuris suskambėtų pasibaigus užduoties atlikimo ar pertraukos laikui. Pasitelkus šį metodą lengviau susikaupti: koncentruojantis į vieną užduotį darbai atliekami produktyviai, o trumpos pertraukos neleidžia pervargti.

Eizenhauerio metodas

Mokymosi metu naudojant Eizenhauerio metodą užduočių sąrašą reikia suskirstyti į keturias dalis:

  1. Svarbūs ir skubūs darbai
  2. Svarbūs ir neskubūs darbai
  3. Skubūs, bet nesvarbūs darbai
  4. Nesvarbūs ir neskubūs darbai

Tuomet pirmosios kategorijos darbus reikėtų atlikti tuoj pat, suplanuoti, kada bus atliktos svarbios, bet neskubios užduotys. Trečiosios kategorijos darbai turėtų būti atliekami, jei jiems lieka laiko, o nesvarbius ir neskubius darbus reikėtų išbraukti iš sąrašo ar atidėti tolimesnei ateičiai.

Kanban metodas

Jei norisi nuolat matyti, kaip sekasi atlikinėti užduotis (ypač jei yra tęstinių darbų), verta rinktis Kanban metodą. Pirmiausia reikės suskirstyti lapą į tris dalis: kairėje surašyti nepradėtus darbus, viduryje – vykdomus, o trečiame stulpelyje žymėti jau atliktus.

Toks metodas patogus ruošiantis kontroliniams darbams ar egzaminams – tuomet, kai užduotis nėra atliekama per vieną dieną. Tiesa, lapas ar lenta, kurią mokinys naudos darbų planavimui, turėtų būt gerai matomoje vietoje, kad galėtumėte lengvai sekti progresą.

Varlės metodas

Dažnai patys nemėgstamiausi darbai tampa atidėliojimo priežastimi. Kad taip nenutiktų, galite patarti vaikui naudotis „suvalgyk varlę“ (angl. Eat that Frog) metodu, kai pirmiausia atliekamas mažiausiai džiaugsmo teikiantis darbas. Jį atlikus, tarsi akmeniui nusiritus, likę darbai atrodys daug lengviau įveikiami. Žinoma, pasitaiko, kad yra daugiau nei viena nemaloni užduotis – tokiu atveju reikėtų jas paskirstyti per kelias savaitės dienas.

Read More

Disleksija – pats dažniausias mokymosi sutrikimas. Jį turi apie 10-15 % žmonių visame pasaulyje. Sunkumai skaitant nedingsta visą gyvenimą, todėl labai svarbu laiku juos atpažinti ir išmokti su tuo gyventi.

Pirmieji skaitymo žingsniai

Norėdami padėti vaikui su disleksijos sutrikimu, turime jį atpažinti. Dėl to svarbu stebėti skaitymo procesą nuo pat pirmų akimirkų. Kai vaikas jau atpažįsta raides ir pamažu jas jungia į žodžius, kartais sumaišomi skiemenys dar nėra simptomas. Tačiau jei vaikas jau dvejus-trejus metus mokosi skaityti, o jam vis nesiseka, verta kreiptis į specialistus.

Įprastai 5-6 metų vaikai smalsiai imasi bet kurios naujos veiklos ir yra labai imlūs, todėl skaitymas neturėtų būti nemalonus procesas. Dažnai disleksijos sutrikimą turintys vaikai nenori skaityti, todėl, kad jiems nesiseka. Dar vienas požymis, kuris gali padėti atpažinti sutrikimą – vaikas nuolat maišo kairę ir dešinę puses.

Pasitaiko nemažai atvejų, kai šis sutrikimas yra sumaišomas su paprasčiausiu tingėjimu ar žemesniu intelektu. Disleksijos sutrikimą turintys žmonės nėra žemesnio intelekto, o tokios prielaidos gali sukelti vaikui rimtų psichologinių problemų, todėl nereikėtų užsiimti savarankišku ligų diagnozavimu.

Kaip susidraugauti?

Verta pradėti nuo emocinės paramos vaikui: disleksijos sutrikimą turintys vaikai dažnai patiria patyčias, juos gali „spausti“ ir su šiuo sutrikimu nesusidūrę mokytojai. Kalbėkite su vaiku, palaikykite jį ir paaiškinkite, kad jis visuomet gali kreiptis pagalbos, praneškite apie sutrikimą mokytojams.

Disleksijos sutrikimą turintis vaikas skaitymo užduotis atlieka kelis kartus lėčiau, nei jo bendraamžiai. Mokykloje jam turėtų padėti specialusis pedagogas ar mokytojo padėjėjas. Namie didžiausiu pagalbininku tampa tėvai, todėl būkite kantrūs, neskubinkite vaiko. Yra įvairių skaitymo metodų, kurie padeda disleksijos sutrikimą turintiems žmonėms geriau suvokti skaitomą tekstą. Pasitarkite su logopedu ar specialiuoju pedagogu ir taikykite jūsų vaikui tinkančius metodus, o svarbiausia pasirūpinkite, kad skaitydamas vaikas nepatirtų streso.

Disleksija neturi trukdyti

Disleksija lydi žmogų visą gyvenimą, todėl pagalbos vaikui reikia ne tik pradinėje, bet ir pagrindinėje mokykloje bei dar vėlesnėse klasėse. Priimkite tai kaip natūralų procesą ir užtikrinkite visas sąlygas kuo sklandesniam mokymuisi. Lietuvoje yra apie 10 % disleksijos sutrikimą turinčių moksleivių, o į aukštąsias mokyklas įstoja tik apie 1 %. Tokią statistiką lemia disleksijos sutrikimą turinčių vaikų nepasitikėjimas savimi ir netinkama ar iš viso nesuteikta pagalba mokantis.

Skatinkite savo vaiką siekti savo svajonių, juk disleksija nėra nepilnaverčio gyvenimo nuosprendis, o įprastai šį sutrikimą turintys žmonės yra labai kūrybingi, smalsūs. Su šiuo sutrikimu gyvena ir savo išradimais bei talentais pasaulį jau nuo seniausių laikų stebino ir vis dar stebina su disleksija gyvenančios tokios talentingos garsenybės kaip Dženifer Aniston, Stevenas Spielbergas, Džonas Lenonas, Aleksandras Grehamas Belas, Galilėjo Galilėjus ir daugybė kitų.

 

Read More

Valstybiniai brandos egzaminai vyksta ir pandemijos metu, todėl pats laikas pradėti galvoti, kaip jiems pasiruošti. Pasimokome.lt korepetitoriai pataria, kaip prisitaikyti prie dabartinių mokymosi sąlygų.

Mokymosi ir poilsio balansas

Artėjant egzaminams norisi „praryti“ visas pasiruošimui skirtas knygas iš karto, tačiau toks metodas veikia prastai. Pradėjus mokytis prieš keletą mėnesių galima susidaryti mokymosi planą, išsiaiškinti, kam reikėtų skirti daugiausia dėmesio. Tai padaryti padeda ir Pasimokome.lt korepetitoriai, kurie įsigilina į kiekvieno mokinio poreikius ir padeda pasiruošti egzaminų maratonui. 

Pervargusioms smegenims daug sunkiau įsiminti informaciją, todėl svarbiausia nepamiršti poilsio. Nuotolinis mokymasis vargina, o šiuo metu mokiniai beveik visą savo laiką leidžia prie ekranų. Bendravimas, laisvalaikis, filmai, žaidimai – viskas vyksta virtualioje erdvėje, todėl būtina daryti pertraukas. Jų metu atsitraukti nuo kompiuterio: išeiti pasivaikščioti, pasimankštinti, pasikalbėti su šeimos nariais. 

Kokybiškas turinys

Dabar internete gausu informacijos visomis įmanomomis temomis, o tokioje gausoje tikrai galima paklysti. Kokybiškam pasiruošimui egzaminams reikalinga gerai atrinkta informacija. Jei sunku atsirinkti patiems, visuomet galima kreiptis pagalbos į mokytoją ar korepetitorių. Taip bus sutaupoma laiko, kuris artėjant egzaminams taps vis brangesnis. 

Svarbus ir turinio įvairumas: dokumentiniai ir vaidybiniai filmai, moksliniai žurnalai ar mokomosios laidos padeda įsiminti informaciją. Mokomojo pobūdžio turinio rekomendacijų tikrai netrūksta, belieka atsirinkti, kokio tipo turinys labiausiai prie širdies.

Emocinė sveikata

Iš kiekvieno abituriento tikimasi geriausių rezultatų: tai kartoja mokytojai, tėvai, artimieji. Dideli lūkesčiai gali sukelti papildomo streso, kuris tikrai nepadės ruošiantis egzaminams. Svarbu realistiškai vertinti situaciją ir suvokti, jog neišlaikius visų egzaminų šimtukui pasaulis nesustos. Jei rezultatai netenkins, kitais metais bus galima egzaminus laikyti iš naujo. 

Būtina skirti laiko aktyviam laisvalaikiui, pomėgiams, artimiesiems – atsitraukimas nuo mokymosi pagerins emocinę sveikatą. Taip pat svarbu kalbėtis apie neretai prieš egzaminus užklumpantį nerimą su artimaisiais, kurie padrąsina ir palaiko, ar kreiptis į mokyklos psichologą, mokytoją ar korepetitorių, kuriuo abiturientas pasitiki.

 

Read More

Žinote tą jausmą, kai pamatote ar išgirstate kažką tokio įdomaus ir sukrečiančio, kad nejučiomis patys griebiatės visų įmanomų informacijos šaltinių, kad tik sužinotumėte daugiau? Tokiu būdu galima netikėtai pamilti ir knygą. Juk geriausiai ko nors išmokstame tuomet, kai nesuvokiame, kad tuo metu mokomės, todėl įtraukianti istorija gali paskatinti pasinerti į knygų pasaulį net labiausiai išsiblaškiusį mokinį.

Kaip iš(si)rinkti knygą?

Knygų rekomendacijos – labai subjektyvus reikalas. Tiek vaikams, tiek suaugusiems patinka skirtingi dalykai, jų gebėjimai koncentruoti dėmesį taip pat skiriasi. Vis dėlto mokiniui, kurį sunku įkalbėti į rankas paimti knygą, nevertėtų bandyti įsiūlyti lėto veiksmo, ilgų gamtos aprašymų pilnų knygų. Be to, nors mokykliniuose privalomų knygų sąrašuose ir gausu puikių knygų – pačiam susiradus savąją, daug lengviau rasti su ja ryšį ir ieškoti daugiau įdomių istorijų.

Biografijos

Daugelis mokyklinio amžiaus vaikų turi savo dievukus – dainininkus, aktorius ar kitus garsius žmones, kuriais žavisi. Pasiūlykite vaikui perskaityti jo mėgstamos garsenybės biografiją, pavyzdžiui, Malcolm Croft parašytą „Billie Eilish“. Perskaičius knygą apie dievinamą herojų, vaikas net nepajus, kad pastaroji pradėjo jo knygų „prisijaukinimo“ kelią, o kita knyga jau galėtų būti Šekspyro ar Einšteino biografija.

Istorija

Istoriniai įvykiai dažnai tampa įdomūs tuomet, kai ta istorija atgyja filme, kuriame galima kartu su herojumi išgyventi to meto realijas. Taip pat ir knygose. Legendinė Harper Lee knyga „Nežudyk strazdo giesmininko“ pasakoja apie tarpukariu Amerikoje gyvenantį advokatą, kuriam tenka ginti neteisingai apkaltintą juodaodį. Advokatas turi du vaikus, kurie taip pat išgyvena to meto neteisybę bei dar tik prasidėjusią kovą prieš rasizmą. Ši knyga priartina skaitytoją prie to meto istorijos, tad tikėtina, kad po šios, norėsis skaityti kažką panašaus. 

Taip pat galite pasiūlyti vaikui perskaityti „Anos Frank dienoraštį“, kur pasakojama apie žydę mergaitę, kuriai teko susidurti su holokaustu. Istorija pasakoja pati Ana, todėl nesunku kartu su ja išgyventi neįsivaizduojamo žiaurumo įvykius ir tuo pačiu atrasti gėrį bei gražius jausmus, kurie aplanko nepaisant nepavydėtinų aplinkybių.

Fantastika

Fantastikos gerbėjams galima pasiūlyti nusikelti į jiems dar nepažintus pasaulius. Galima pradėti nuo filmais tapusių knygų trilogijos „Bado žaidynės“ ar „Divergentės“. Šiose istorijose distopiniame pasaulyje jauni žmonės ieško savęs ir susiduria su netikėčiausiomis kliūtimis, kurios verčia priimti sunkius sprendimus. Jei vaikas jau yra matęs knygų ekranizacijas, vis tiek pasiūlykite jas perskaityti – taip galite pradėti diskusiją, ar tikrai knyga geresnė už filmą. Jei vaikui patiks šios knygos, galite pasiūlyti ir klasikinių fantastikos kūrinių, tokių kaip, „Žiedų valdovas“ ar „Hobitas“.

Nuotykiai

Nenustygstantiems vietoje pasiūlykite nuotykių knygą. Viena tokių istorijų, kurioje nesunku susitapatinti su veikėjais – Astrid Lindgren „Ronja plėšiko duktė“. Jos pagrindinė herojė maištauja prieš uždraustą draugystę. Kas gali būti labiau artimo mokiniui, nei maištavimas prieš tai, kas uždrausta? Istorija kupina nuotykių ir veiksmo, todėl patiks ir pačiam nekantriausiam skaitytojui. 

Jautrūs romanai

Kaip ir filmų, taip ir knygos herojų pagrindinis tikslas – paskatinti žiūrovą ar skaitytoją susitapatinti su jos veikėjais. Viena tokių knygų, kurios pagrindinio veikėjo Čarlio sunkumai pažįstami kiekvienam, kuris yra buvęs mokykloje – Stephen Chbosky romanas „Atskalūno laiškai“. Pagrindinis herojus bando nepasimesti tarp savo nenuspėjamų emocijų ir vis besivejančių praeities traumų, o bandydamas ištverti pirmą dieną naujoje mokykloje įsivaizduoja, kaip jausis paskutinę. Knyga turi ir savo ekranizaciją, tad perskaičius, galima palyginti filmą su knyga.

Kita jautri istorija, kuri augina empatijos jausmą, vaizduotę – Frances Hodgson Burnett romanas „Paslaptingas sodas“. Knygoje užsimezga draugystė tarp berniuko su negalia ir niekuo aplink nesidžiaugiančios mergaitės. Abu vaikai istorijoje keičiasi ir drauge atranda visai kitokį pasaulį.

Read More