Kaip teisingai klausytis per pamoką?

Pasimokome.lt korepetitoriai > Blogas > Patarimai > Kaip teisingai klausytis per pamoką?

Kaip teisingai klausyti

Autorius: Aurimas Skaržinskas

Rasime nemažai žmonių, teigiančių, kad mokytojas turi sudominti mokinį, pateikti informaciją kuo įdomiau, naudoti multimedijas ir t.t. Tai yra tik dalis tiesos. Nors pats per savo pamokas naudoju įvairius informacijos pateikimo būdus, esu šalininkas to, jog mokytojas neturi taikytis prie mokinio, pamokos pagrindinis tikslas yra stropiai mokytis. Mokiniui reikalingas mokymas, ne mokytojui. Viduramžiais, kai mokslas nebuvo prieinamas kiekvienam, tikrai niekas nekalbėjo, jog mokytojas turi sudominti mokinį. Kiekvienas mokinys žinojo, koks svarbus yra mokslas, dėl to patys stropiai mokėsi (eidavo keletą kilometrų į mokyklas). Todėl kartais sau leidžiu pavadinti “įdomios pamokos” šalininkus tinginiais. Problema yra greičiausiai tame, jog mokinys pats nesupranta, kodėl jam šis mokymasis yra svarbus. Galbūt tai yra ir kai kurių mokytojų problemą, jog šie negali arba tiesiog nepasako, kodėl mokymasis yra svarbus mokinio gyvenime. Kaip bebūtų, šiame skyriuje noriu pasidalinti patarimais, kaip galima efektyviau mokytis net ir per pačias nuobodžiausias pamokas.

Klausymas (kaip tinkamai klausyti per pamokas, paskaitas?) Kokios yra problemos? Pseudo klausymas. Kai apsimetame, kad klausome (pvz. žiūrime dėstytojui ar mokytojui į akis ir linksime galva), bet iš tikrųjų nieko neklausome, neįsiklausome į žodžius. Tokio klausymo dažnumas priklauso nuo žmogaus. Selektyvinis klausymas. Pasireiškia tada, kai mums yra sunku susikaupti klausantis, nes mums trukdo pašaliniai garsai. Vieni yra mažiau jautrūs, kiti labiau jautrūs pašaliniams garsams. Kritiškas klausymas (kritikuoti). Situacija, klausytojas susitelkia ne į tai, ką sako dėstytojas ar mokytojas, bet labiau į patį dėstytoją dėl tam tikrų priežasčių.Yra kritikuojamas pats dėstytojas. Pavyzdžiui, visą pamoką, paskaitą galvoti, kad dėstytojas ar mokytojas vilki tuos pačius marškinius kasdien.

Sprendimo būdai: Žinojimas. Būsena, kai klausytojas „pagauna“, kai jis nebesiklauso. Pagaudamas save tokioje situacijoje, klausytojas gali vėl susitelki į dėstytoją ar mokytoją. Fizinis ir psichologinis pasiruošimas. Sveikai valgyti, gerai miegoti, nebūtų pavargusiam. Tikslas. Koks yra jūsų tikslas šiandienos paskaitoje? Nusistatykite, jog išklausysite visą paskaitą 100 proc. Sėdėti priekyje. Sėdint klasėje ar auditorijoje priekyje, geriau girdima, ką sako dėstytojas ar mokytojas, lengviau pačiam kalbėti, kadangi klausytojas nemato, kad į jį žiūri visi kolegos, mažesnė pagunda telefonui ir kt. Praktika. 5 sakinių diktantas. Vienas žmogus sako sakinį, o studentas turi jį užrašyti tiksliai. Galima rašyti tik tada, kai žmogus baigia sakyti sakinį. Sakiniai tampa vis sudėtingesni. Apsimesk, kad tau įdomu. Kūno kalba įtikina smegenis, kad dalykas yra įdomus. Todėl klausytojas, jo kūnas, visada turi atrodyti įsitraukęs.

Praktiniai pratimai: 3 minutės tylos kiekvieną dieną Dideliame triukšme įsiklausyti į tam tikrą garsą. Pavyzdžiui, gamtoje klausyti, kiek paukščių čiulba, kur jie čiulba. Kavinėje klausyti, kiek kartų kavos aparatas suveikia.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *